Pagrindinis > Žmogus ir gamta

Kai šaltukas paspaudžia

Žiema šiais metais vėlavo. Ir ne šiaip vėlavo, o atrodė, kad taip ir aplenks. Vis tik vasario antroje pusėje ji parodė nagučius... Sniego nedaug, bet šaltukas naktimis vis priartėdavo prie -20. Išėjau jau saulei gerokai pakilus. Miškas neįprastai tylus, visą dieną praklajojęs temačiau keletą purpsinčių medžių viršūnėse zylučių. O apėjau tikrai

Plačiau

Buktos girios vilkai

Buktos miške (Marijampolės sav.) žvėris fotografuoju jau pakankamai seniai, tačiau nuo pirmojo susitikimo su pilkaisiais jos šešėliais dar nepraėjo net dveji metai. Pakankami ilgai užtruko mano, kaip laukinių gyvūnų fotografo, evoliucija. Pradžioje tiesiog vaikščiojau be išankstinio tikslo fotografuodamas viską, kas tik sujudėdavo. Dažniausiai vidurdienį, kai šviesu ir šilta... Susipažinęs su patyrusiais

Plačiau

Beveik šimtas žalčiukų

  Jau esu rašęs apie žalčius – Lietuvoje gyvenančias nenuodingas gyvates. Lietuvoje sutinkamos trys gyvačių rūšys: geltonskruostis žaltys (Natrix natrix), lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca) ir paprastoji angis (Vipera berus). Lygiažvynis žaltys iš jų pats rečiausias, paprastoji angis sutinkama dažniau, bet dėl ūkinės veiklos – daugiausiai durpių gavybos – jų sutikti paskutiniuoju

Plačiau

Kiaulaitė Šarlotė nepažįsta kiauliško gyvenimo

  Kambarinis šuniukas, kačiukas – įprastas dalykas ne vieno kasdienybėje. O štai kambarinė kiaulaitė – gan egzotiškas reiškinys ypač mūsų šalyje, kur kiaulę paprastai galiausiai įsivaizduojame ant pietų stalo. Ir vis dėlto būtent tokį augintinį – kambarinę kiaulaitę – turi vieno Marijampolės savivaldybės kaimo šeima. Ši šeima, daug metų auginanti kiaules, laikanti

Plačiau

Graikiniai riešutmedžiai: sodinimas ir priežiūra

  Graikinių riešutmedžių sodas arba nors vienas toks medis – tai gyva aplinka, kuri gaivina orą, teikia jos savininkui ir estetinį pasigėrėjimą, ir naudą. Dar rusų biologas ir selekcininkas Ivanas Mičiurinas XIX a. sakė, kad graikiniai riešutai – ateities duona, mat jie turi daug vertingų maistinių ir vaistinių savybių. Graikiniam riešutmedžiui

Plačiau

Menant vidurvasario gausą

  Nors per vasaros vidurį dienos pačios ilgiausios metuose, man šis laikas ypatingas kuo kitu. Tai laikas, kai pati didžiausia gyvūnų gausa. Visi augina jauniklius, pilni krūmai cypsinčių, čirškiančių geltonsnapių. Kėliausi anksti, todėl miške visada ką nors sutikdavau. Bent jau kirtavietėje besiganančias stirnas. Vieną iš tokių rytų mačiau pagriovio krūmuose šmirinėjančią karetaičių

Plačiau

Vytautas Burba: nesiskiriant su bičiulyste, dovanojančia ir energiją, ir sveikatą

  Taip jau esti: jei jau susibičiuliavai su bitėmis – tai visam gyvenimui (ko gero, nė vienas tikras bitininkas šios bičiulystės nemeta šiaip sau, pareikšdamas, kad tiesiog nusibodo). Jei jau bent kiek pažinai jų gyvenimą, bent kiek išmokai jų nuolatiniu darbu ir begaliniu teisingumu paremtą kalbą, nesiskirsi su bitutėmis, juolab kad

Plačiau

Leiskimės į unikalią gamtą atnaujintu Buktos gamtiniu-pažintiniu taku

  Buktos miške, Marijampolės savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo, lapkričio 9 d., krentant pirmam šio rudens sniegui, oficialiai atidarytas rekonstruotas Buktos gamtinis-pažintinis takas. Pirmieji 2 km trasą turėjo progą išbandyti Marijampolės savivaldybės, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos, darbus atlikusios įmonės „Alytaus melioracija“ ir Marijampolės miškų urėdijos atstovai. Keliaujant atnaujintu taku yra

Plačiau

Žalias girios rūbas

Kad prasideda pavasaris? Kai pražysta žibuoklės, kai kalendorius parodo kovo pirmąją, ar kai nudunda pirmasis griaustinis? Čia jau kiekvienam skirtingai. Man pavasaris prasideda kai girioje sužaliuoja žolė. Anksčiau pavasaris prasidėdavo pradėjus rimčiau tirpti sniegui, bet tos žiemos paskutiniu metu kažkokios keistos – baigiu pamiršti, kaip tikra pūga atrodo. O žaluma nemeluoja.

Plačiau

Giria bunda…

  Pamažu, saulės spindulėlis po spindulėlio, lietaus lašas po lašo į Buktos girią ateina pavasaris. Neskubėdamas, apsidairydamas, kartkartėmis net pasukdamas atgal. Ir visai nesvarbu, kad kalendorius jau baigia skaičiuoti paskutines kovo mėnesio dienas... Po tokios rudeniškos žiemos akys labai pasiilgo žalumos, o jos vis nėra. Nuo pat rudens skabomų skanių ir

Plačiau

Besniegis vasaris

  Net nepajutau, kaip žiema pamažėliais persirito į antrąją pusę. Nors tokia ten ir žiema – nei rimtesnio šalčio, nei sniego patalų. Netgi naktimis retai rimčiau pašaldavo, o dienos beveik visos pliusinės. Saulės mažai, ūkanotas miškas viskuo primena vėlų, užsitęsusį rudenį... Palaukėse pasižnaibo visai nedraugiškas vėjelis, o pliki pažliugę arimai taip pat

Plačiau

Po skambiu gyvūnų globėjų asociacijos pavadinimu – mirties nuosprendis strazdui giesmininkui

  Tai, ką išgirdau iš „geradarių“ gyvūnų globėjų, buvo... ne tik kad sveiku protu nesuvokiama, tai buvo mirtinas smūgis mano tikėjimui, kad kažkur, šioje besivaidijančių politikų, žudikų, prievartautojų, vagių ir smulkių vagišių privisusioje žemėje, yra gerumo, nesavanaudiškumo ir atjautos oazė, ten, kur ir pats mažiausias, silpniausias bus išgelbėtas, priglaustas... Po vėjuotos nakties

Plačiau

Zylučių įvairovė

  Taip jau atsitiko, kad kartą sustojęs su fotoaparatu prie uogomis apkibusio šaltalankio krūmo, viename kadre sugebėjau „pagauti“ net tris skirtingas zylių rūšis. Atvėsus orams, į būrelius susijungia didžiosios, mėlynosios, paprastos ir šiaurinės pilkosios, kuoduotosios, ilgauodegės zylės...Tada ir pagalvojau – o kiek gi iš mūsų jas pažįsta? Taip ir gimė šio

Plačiau

Elnių miškas. II dalis

  Kaip ir žadėjau, ankstesnės istorijos tęsinys. Jau ne taip ir mažai laiko praėjo, bet fotoaparato užfiksuotos akimirkos atmintyje be vargo atgaivina beveik dviejų mėnesių senumo įvykius. Taigi po pietų vėl sėdame į automobilį ir riedame miško keliukais. Pats vidurdienis, žvėrys turėtų būti neaktyvūs, lindėti tankmėje, tačiau gamta nenuspėjama. Nors grybų beveik

Plačiau

Elnių miškas. I dalis

  Dar rugpjūčio 10 dieną FB paskyroje pamačiau tokį skelbimą: „Naujas leidyklos „Lututė“ žaidimas įspūdingam prizui laimėti. Laimėtojui padovanosime nepakartojamus įspūdžius iš tauriųjų elnių rujos Lietuvos laukinėje gamtoje rugsėjo mėn. (trukmė – 1 para, 2–3 asmenims). Stebėti elnių rują Jums padės geriausias Lietuvoje elnių žinovas Romualdas Barauskas. Turėsite ne tik unikalią

Plačiau