Apie grėsmes Lietuvai: vartojimą, pažeidžiantį gamtos dėsnius, mažutę vergvaldystę didžiojoje arenoje Virš Lietuvos padangės visais laikais buvo begalės grėsmių, ir ji išgyveno. Esu užtikrintas – išgyvens ir šiandienines. Manau, kad vieną iš prizinių vietų grėsmių šimtuke užima vartojimas. Kodėl? Kiti pasakys, kad tai gerai, vartojimas – tai ekonomikos variklis, tai
Plačiau
Šio sakinio svarbiausias ir ašinis žodis „praeitis“ – nėra praeities, nėra sūnų, nėra iš ko ir ką semti. Praeitis turi dvasią ir kūną: kūnas – kapai, paminklai, mauzoliejai, šventyklos, miestų iros, pylimai, kanalai ir t.t.; dvasia – šventraščiai, epai, padavimai, tai – „Iliada“, „Odisėja“, „Edos“, „Kalevala“, Biblija, „Mahabharata“, Vedos, Koranas
Plačiau
Aktyviai remiu vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio siūlymą dėl nulio promilių ribos visiems vairuotojams. Šio siūlymo priešininkai pradėjo pasakoti pasakas, kuriose nulio promilių ribojimo galimomis „aukomis“ pavertė dantų skalavimo skysčio ir kefyro vartotojus. Tose pasakose nutylima, kad toks ribojimas jau taikomas pradedantiesiems, taksi, motociklų, mopedų ir didesnių transporto priemonių vairuotojams. Nežinau
Plačiau
Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose... Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos
Plačiau
Beveik visos pasaulio tautos savo moteris nuo gimimo iki mirties įteisina antruoju ar trečiuoju asmeniu šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, darbe, pareigose ir tikėjime. Mūsų moterys per amžius buvo matriarchato viršūnėje, nors dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje (ypač miesto) bandė jas nustumti į bevertės vergės luomą – prilyginti tarptautiniam moters standartui. Bet, deja...
Plačiau
„Laikas prailgėja tiek, kiek sutaupai... laiko“. /F. Kolijeris/ Vėl atėjo nuostabus ruduo, pranašaudamas dar vienų metų pabaigą bei ruošą kitų pradžiai, atnešdamas gėrybių bei naujų rūpesčių. Daugelis jaučiame (?!), kad kuo tampame vyresni, tuo greičiau prabėga metai... Besikalbėdamas apie tai su Senoliu, pajutau kažką keisto: kad yra žmonių, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus,
Plačiau
Tautos Šventraščio turinys: lietuvių kalbos žodynas, žodžių reikšmių žodynas, vietovardžiai, vandenvardžiai, žvaigždėvardžiai, vardai, pavardės, pravardės, priežodžiai, patarlės, posakiai, mįslės, atsitikimai, padavimai, sakmės, pasakos, lopšinės, lelionės, dainelės, dainos, giesmės, sutartinės, garbstymai, raudos, rypavimai, poringės, aimanos, dejonės, riksmai, klyksmai, krykštavimai, kūdikių žodynas, šūkavimai, šaukiniai, vilionės, gąsdinimai, mėgdžiojimai, įkalbėjimai, užkalbėjimai, atkalbėjimai, keiksmai, užkeikimai,
Plačiau
Dažnas pritaria minčiai, kad kiekvieną dieną prarandame dalį mums skirto laiko, sveikatos, bet tikrai ne dažnas susimąsto apie tai, kad galima prarasti save patį dar gyvam esant... Praradus save – prarandama viskas! Šiandienos mokslas daug paslapčių atskleidžia apie mūsų fiziologiją, psichologiją ir sąmonės-pasąmonės labirintus, bet ar dėl to pasikeičia mūsų
Plačiau
Tėvai, giminaičiai ir kaimynai sakė, kad mane atnešė garnys. Tai šventa tiesa, o man – įstatymas. Penkiametis nugirdau iš tetulių pokalbių, kad vaikus gimdo mamos. Dar vėliau patikėjau, kad sakymas „garnys neša vaikus“ – tik suaugusių žmonių pokštas mažiems vaikams. Bet... Prieš ketvirtį amžiaus jau žinojau, kad šis trijų žodžių
Plačiau
Ką tik prabėgo pati gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. O kad Velykos buvo ypatingas metas, galėjau įsitikinti ir pats... Viskas prasidėjo dar balandžio 3 dieną. Šiek tiek labiau religijoje nusimanantys žmonės iškart supras, kad tai buvo Didysis Penktadienis. Jei kas nežinote šios dienos prasmės, tai trumpai Jus „apšviesiu“: Didysis Penktadienis
Plačiau
„(...) Lektorius aiškino, jog šiame pasaulyje, taigi ir kiekvieno iš mūsų gyvenime, viešpatauja 80 proc. gėrio ir tik 20 proc. blogio“, – įspūdžiais dalijosi viena bičiulė, grįžusi iš saviugdos seminaro. „Jis, ko gero, teisus“, – atsakiau su abejone, mat tiksliais procentais tų proporcijų įvertinti nesugebėjau. „Kaipgi teisus? – nesutiko bičiulė.
Plačiau
Marijampolėje, Šventosios Šeimos namuose, vyksta susitikimai su dr. lekt. Brone GUDAITYTE, kurie organizuojami vieną kartą per mėnesį. Bronė Gudaitytė – filosofijos mokslų daktarė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, radijo laidų vedėja, dvasinės ekologijos propaguotoja. Dėstytoja ypač mylima ir gerbiama studentų, VDU tradiciniuose bendruomenės rinkimuose 2014 m. pelnė
Plačiau
(Į pradžią) Kas nutinka, kai žmogus apvagiamas ir netenka energijos? Ogi viskas labai paprasta. Čia kaip su mūsų brangios Lietuvos ekonomika: kiek pinigų besurinktum, vis vien bus mažai. Ir jei padvigubintų visus mokesčius, vis vien po kokių metų pinigų ir vėl trūktų. Taip panašiai ir mūsų organizmas funkcionuoja. Taip jau Dievas
Plačiau
„Kas bijo savo šešėlio – neturi vietos po saule“ /Arabų išmintis/ Ilgais žiemos vakarais dažnai užsukdamas pas Senolį išgerti jo pagamintos arbatos „nuo žiemos ligų“, su juo kalbėdavau apie gamtos paslaptis bei „gyvenimo politiką“. Artėjant pusiaužiemiui, paklausiau: „Kodėl per viduržiemį meška, išlįsdama iš savo guolio ir pamačiusi savo šešėlį, vėl pasislėpdama pranašauja
Plačiau
– Seneli, kas tie nebyliai? – Tie, kurie negirdi ir nekalba. – O iki pavirto jie kalbėjo? – Žinoma, kalbėjo. – O kokia kalba? – Tikriausiai mūsų kalba, nes jokia tauta tokios pasakos nežino. – Seneli, man atrodo, kad medžiais nebyliais pavirto tik tie, kurie nuėjo prie jūros ir šaukė Žilviną, o su visais kitais galime
Plačiau
Belaukdami šv. Kalėdų – šeimos šventės, dažnai prisimename artimuosius ir tuos žmones, kurie mums yra labai brangūs. Stengiamės juos kažkuo nudžiuginti ir džiaugtis kartu su jais. Tai daugeliui naujų „rūpesčių“ ir staigmenų bei prisiminimų metas. Peržiūrėdamas praeitų metų sveikinimus, pamačiau džiaugsmu trykštančios visos Tomuko šeimos sveikinimo nuotrauką prie didelės LEGO
Plačiau
Iš kur atsirado baltai? Ne dėl Baltijos jūros, nes lenkai, švedai, suomiai ir estai – ne baltai. 1845 metais kalbininkas F. Neselmanas savo veikalo „Senųjų prūsų kalba“ įžangoje pasiūlė prūsų, lietuvių ir latvių kalbas vadinti baltų kalbų šeima. Bet... Tautos, kalbančios germanų kalbomis, yra germanų tautos, slavų kalbomis kalbančios – slavų tautos
Plačiau
Ar VISA TAI įmanoma patiems valdyti ir keisti? Šis klausimas daugeliui yra svarbus ne tik nesėkmės ar nepritekliaus laikotarpyje. Todėl siūlau susipažinti su Senolio pateiktomis šio klausimo „išbandymo pratybomis“. Malonu, kad ne tik man šios pratybos jau atnešė naudingus pasikeitimus... Tam reikalinga: pradžioje apie 1–1,5 val. (vėliau – 0,5 val. ir
Plačiau
Apie uogą, šviesą ir šešėlį Tesėdamas pažadą ir atsidėkodamas už Jūsų atsiliepimus ir el. laiškus bei padrąsinimus, pratęsiu pasakojimą apie savo gyvenimo kelio pažinimą ir klystkelius. Šiandien pasidalinsiu dar viena neįkainojama Senolio pamoka. Uoga Kalbėdamas su Senoliu, vienąkart atsitiktinai paklausiau: – Kodėl pavėsyje sunokusios uogos dažnai būna mažesnės ir ne tokios skanios?.. Seniai buvau
Plačiau
Kai prasidėjo didysis lapų kritimas, labai gerai matosi mūsų miestuose ir miesteliuose augančių medžių spindesys ir skurdas. Greta naujai pasodintų atvežtinių medeliųf rymo brandūs, dar išlikę. Tačiau beveik 90% iš jų nemokšiško ar atsainaus genėjimo sudarkyti, nekelia jokio estetinio pasigėrėjimo. Tai yra todėl, kad mūsų valdininkams ir Vyriausybėje, ir savivaldybėse
Plačiau