Frydrichas Nyčė
„(...) lyg prarasto rojaus prisiminimai žmogų jaudina besiganančios bandos vaizdas arba (jam artimesnis) vaizdas kūdikio, kuriam dar nereikia atsižadėti jokios praeities ir kuris, nugrimzdęs palaimingoje nežinioje, žaidžia ant praeities ir ateities ribos. Bet ir vaiko žaidimams ateina galas: labai anksti jis praranda gebėjimą pamiršti. Tada vaikas išmoksta suprasti, ką reiškia
Plačiau