Pagrindinis > Savaitės citata (Page 11)

Artūras Šopenhaueris

„Šiaip jau taisyklė yra tokia: juo vėliau šlovė ateina, juo ji tvirtesnė, nes juk visa, kas vertinga, bręsta ilgai. Šlovė, pretenduojanti į ilgaamžiškumą, panaši į ąžuolą, išauganti iš gilės labai pamažu; staigi, efemeriška šlovė primena vienmečius, sparčiai besistiebiančius augalus, o tariama šlovė - tai lyg be paliovos dygstanti piktžolė, kuri

Plačiau

Epiktetas

"Atmink: tu – aktorius pjesėje, ilgoje ar trumpoje, kaip panori statytojas. Jei jis paskirs tau elgetos vaidmenį, piešk jį kuo ryškiausiai, taip pat kurk luošio, archonto ar paprasto žmogaus paveikslą. Tavo uždavinys – puikiai sukurti duotą charakterį, o parinkti jį – kito." 

Plačiau

Artūras Šopenhaueris

„Net ir per daug nesigilindami pastebėsime esant dviejų žmonių laimės priešų – sielvarto ir nuobodulio. Dar galima pridurti, kad tiek, kiek mums pavyksta atitrūkti nuo vieno, tiek pat priartėjame prie kito, ir priešingai... Išoriniai veiksniai – vargas ir nepritekliai – gimdo sielvartą, o gyvenimas be rūpesčių ir visko pertekus –

Plačiau

Mikalojus Daukša

"Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę.

Plačiau

Ričardas Gavelis

"Didžiausia mano nelaimė – kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi. Būti savim anaiptol nėra paprasta,

Plačiau