Albinas Marčiukaitis: „Vaistai nuo senatvės… – dangus!“
Visuomenės nustatytos normos, ribos labai dažnai tampa tikromis Prokrusto lovomis – kankinančiais gniaužtais, rėmais, kuriuose sunyksta originalesnė mintis, laisvesnis požiūris. Paklusimas šiems gniaužtams turi savo kainą: pilkumos apraizgytą rutiną, žmogaus futliare gyvenimą, vadinamą tik egzistencija. Štai tuomet ir kyla akys į tuos drąsuolius, kurie ribas patys sau nustato gebėdami visuomenei
Plačiau