2017 m. liepos 22 d. Sasnavos aerodrome (Marijampolės sav.) buvo iškilmingai švenčiami du gimtadieniai. Tūkstantinės minios tąkart pagerbė Marijampolės aeroklubo 40-metį ir Lietuvos aeroklubo 90-metį, o jubiliatai savo gerbėjams atsilygino nuostabia aviacijos švente.
Įvairi ir turininga aviacijos šventės programa – įspūdingi parašiutininkų šuoliai, įvairiausių lėktuvų, kitų orlaivių pasirodymai – prikaustė gausiai susirinkusių žiūrovų dėmesį nuo žemės lig dangaus.
Ar Lietuva – aviacinė valstybė? Atsakymas vienareikšmiškas – TAIP! Lietuva turi visas aviacinio sporto šakas, o šventės šeimininkai – Marijampolės aeroklubas – įrodė, kad čia yra puikiai puoselėjamos aviacijos tradicijos.
Grandiozinis oro šou
Puikus šeštadienio oras – tikra dangaus dovana dviejų solidžių jubiliejų šventimui. Sasnavos aerodrome nuo pat ryto šurmuliavo prekybinė mugė, veikė atrakcionai vaikams, akstyvesni lankytojai galėjo neskubėdami apžiūrėti aviacinę techniką, susipažinti su senųjų automobilių paroda. Žiūrovams tuo metu koncertavo vokalinis instrumentinis ansamblis „Šlamutis“. Pučiamųjų instrumentų orkestras, sveikinimo kalbos (su gražia švente šventės dalyvius, žiūrovus sveikino LAK prezidentas Gintaras Kalinauskas, Marijampolės aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis, Marijampolės savivaldybės laikinoji merė Irena Lunskienė ir kt.), ir šventė įgauna pagreitį.
Grandiozinis oro šou tūkstančiams žmonių padovanojo gražiausią reginį, kokį gali tik pateikti aviacija, deja, mūsų šalyje daugiausiai puoselėjama entuziastų dėka. Įmantriausi lėktuvų triukai ore, patys įvairiausi orlaiviai ir jais skraidantys žmonės – viskas gniaužė kvapą, neleido akių atplėšti nuo žydro dangaus skliauto. Čia buvo visko: ir A. Gustaičio ANBO 2 kopijos skrydis, ir malūnsparnio „Autogiro“ pasirodymas, ir aviamodeliuotojų parodomieji programa (raketos, oro mūšis), ir sklandytuvo „Jantar-standart“ pilotažas, ir du lėktuvai AN 2, „barstantys“ parašiutininkus, ir straigtasparnio „Robinson“ skrydis, ir ultralengvųjų orlaivių šokis danguje (4 CT orlaiviai), ir motorizuotų skraidyklių pasirodymas, ir senovinių orlaivių demonstracija, ir straigtasparnio „Eurocopter“ parodomoji programa, ir parasparnių 
šou, ir ANBO sklandytuvo boksiravimas, ir savadarbių orlaivių skrydis, ir biplano „Neupert“ pasirodymas, ir saldainių lietus iš lėktuvo „Cesna“, ir oro balionai, ir net karinių oro pajėgų F-16 „Fighting Falcon“ žemę drebinantys žemi praskridimai.
Tądien Sasnavos aerodrome tūpė ir kilo, kilo ir tūpė ne mažiau kaip 50 orlaivių, ne tik Marijampolės kraštui – visai Lietuvai – rodantys, jog aviacija mūsų krašte gyvybinga, o jos tradicijos puoselėjamos.
Stabtelkime prie keleto dangaus šou puošmenų.
Marijampolės aeroklubo parašiutininkų viražai
Oficialus šventės startas – iš lėktuvo AN2 (lėktuvo pilotai – Eimutis Kailius, Genius Papečkys, Mindaugas Kielius ir Darius Brusokas) iššokę Marijampolės aeroklubo parašiutininkai Gediminas Jankauskas (1900 šuolių bagažą sukaupęs sportininkas – Lietuvos čempionas, Europos ir Pasaulio parašiutų tikslaus nusileidimo čempionatų dalyvis), Edgaras Danilaitis (Lietuvos čempionas, Europos ir Pasaulio parašiutų tikslaus nusileidimo čempionatų dalyvis, atlikęs 2500 šuolių), Šarūnas Šulčius (1700 šuolių), Jonas Kurtinaitis (950 šuolių), Deividas Raguckas (2700 šuolių, daugkartinis Lietuvos čempionatų prizininkas, Europos ir Pasaulio parašiutų tikslaus nusileidimo čempionatų dalyvis ), Lukas Kučinskas (360 šuolių), Mindaugas Gaisrys (450 šuolių) ir Vytautas Gustaitis (1700 šuolių), skambant Lietuvos valstybiniam himnui besileidžiantys su vėliavomis – Lietuvos, klubo, rėmėjų.
Apskritai Marijampolė aeroklubo parašiutininkai šventės metu iš savęs „išspaudė“ viską, ką tik galėjo: iškilmingą šuolį su vėliavomis vėliau keitė vis sudėtingesni pasirodymai. Štai aštuoni aeroklubo sportininkai – Š. Šulčius, Juozas Kriščiūnas (980 šuolių), J. Kurtinaitis, G. Jankauskas, E. Danilaitis, Albinas Marčiukaitis (850 šuolių, taip pat sraigtasparnio MI8 pilotas), L. Kučinskas ir Dainius Jarumbavičius – su apvaliais parašiutais iš lėktuvo vienas po kito iššoka iš žemo aukščio – vos 200 metrų. Išsiskleidę apvalūs kupolai gražia linija leidžiasi žemėn… Tai išties sudėtingas šuoilis, reikalaujantis didelio parašiutininkų meistriškumo.
Kitas Šuolis – „žvaigždė“: iš 2000 m aukščio iššokę parašiutininkai D. Raguckas, E. Danilaitis, Š. Šulčius, J. Kriščiūnas ir Tadas Gažkauskas (600 šuolių) laisvame kritime susikabina į „žvaigždę“, o vėliau, išskleidę parašiutus, žemėn leidžiasi padangę raikydami ryškiaspalvių dūmų (tokios kapsulės pritvirtintos prie kojų) rykštėmis.
Toliau – „kaspinas“ (G. Jankauskas ir J. Kriščiūnas) ir „etažerė“ (E. Danilaitis ir D. Raguckas), kupolinės akrobatikos numeriai, akį glostantys estetiškumu, lengvumu ir profesionalumu.
Adrenalino kupinas šuolis nuo lėktuvo AN2 sparnų. J. Kurtinaitis ir Š. Šulčius praskrenda pro žiūrovus žemame aukštyje, sėdėdami ant lėktuvo sparnų. Sportininkai 1200 m aukštyje nuo lėktuvo sparnų pasileidžia ir prižemėja su išskleistais parašiutais.
Ir – masinis parašiutininkų šuolis – dangaus pasveikinimas. Iš dviejų lėktuvų AN 2 vienu metu iššoka didelis būrys sportininkų (E. Danilaitis, D. Raguckas, G. Jankauskas, Š. Šulčius, J. Kriščiūnas, L. Kučinskas, J. Kurtinaitis, Mindaugas Karčiauskas, T. Gaškauskas, Mantas Barzdaitis, Ričardas Eiddukevičius, V. Gustaitis, Lina Jankauskienė, D. Jarumbavičius, Eimantas Kaminskas, A. Marčiukaitis, Daiva Mykolaitytė, Povilas Tulickas, Justinas Žotkevičius, Gintas Butkevičius, Jaunius Plikaitis, Rytis Gabalis, Rimutis Janavičius), kurių išsiskleidę ryškiaspalviai kupolai papuošia visą dangų.
Marijampolės aeroklubo sportininkai (treneris – A. Danilaitis) gerai žinomi ne tik mūsų šalyje. Jie ir Europos bei Pasaulio parašiutų tikslaus nusileidimo čempionatų dalyviai.
Akrobatiniai lėktuvų skrydžiai
Žiūrovų dėmesį prikaustė akrobatiniai lėktuvų skrydžiai. Algimanto Žentelio, Kauno aeroklubo vadovo, lakūno sporto meistro, daugkartinio LR čempionatų prizininko, akrobatinių skrydžių instruktoriaus, ore praleidusio 2000 valandų, atliekamas JAK 50 pilotažas – tarsi lengvas šokis danguje, kupinas greičio, įmantrių „piruetų“ ir neišmatuojamos laisvės, įmanomos tik lakūno profesionalumo kaina.
Žiūrovų kraują dar labiau įkaitino JAK akrobatinės grupės pasirodymas „Sparnas prie sparno“, kurį atliko Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir A. Žentelis. Grupinis pilotažas, kvapą gniaužiantis reginys, – vienas iš sudėtingiausių skraidymo elementų, reikalaujantis didelio pilotų meistriškumo ir susiskraidymo. Skrendant sparnas prie sparno, atstumas tarp lėktuvų buvo vos keli metrai, todėl mažiausia klaidelė gali būti lemtinga. Už padėtį erdvėje, aukštį, greitį, tikslų iš anksto aptartų figūrų atlikimą atsakė grupės lyderis (tąkart – R. Paksas), o šalia jo skrendantys kiti du lakūnai skrido nematydami nei žemės, nei debesų, nesidairydami net į lėktuvo prietaisus, tačiau nenuleisdami akių nuo grupei vadovaujančio lėktuvo sparno. Įspūdingas trijulės šokis danguje – gražus šventės akcentas.
Dangų raižė ir ANBO 2 kopija
Didžiulį žiūrovų susidomėjimą sukėlė į orą pakilusi prieš 90 metų pagaminto konstruktoriaus Antano Gustaičio lėktuvo ANBO 2 kopija, pilotuojama lakūno-konstruktoriaus Rolando Kalinausko. Asociacija „ANBO eskadrilė“, įkurta prieš keletą metų, savo veiklą pradėjo projektu „Sugrąžinkime Lietuvai sparnus!“, kurio tikslus asociacijos ir projekto vadovas Arvydas Šabrinskas nusakė taip: atgaivinti šlovingą Lietuvos tarpukario aviacijos istoriją. „ANBO eskadrilė“ vienija 11 narių – aviacijos entuziastų, susibūrusių atstatyti Antano Gustaičio sukonstruotus lėktuvus ANBO, padėti tiems, kurie rūpinasi Lietuvos tarpukario aviacijos paveldu, organizuoti renginius, panaudojant savadarbę ir atkurtą senovinę aviaciją. Mintis įgyvendinti tokį ambicingą projektą kilo prieš kelerius metus. Kaune, Aleksoto aerodrome, lakūnai nutarė atkurti generolo Antano Gustaičio, garsaus aviatoriaus-konstruktoriaus sukurtą lėktuvų seriją ANBO, tąkart pasirinkdami modelį ANBO II. Po maždaug 3,5 metų lėktuvas buvo sukurtas ir šiandien jis jau skraido! Jau bręsta ir ANBO 3 atkūrimo idėja, kuri, kaip ir ANBO 2, laukia geranoriškos aviacijos mylėtojų paramos.
Marijampolės aeroklubas – brandus 40-metis, aviacijos tradicijų puoselėtojas
„Dėkoju visiems renginio dalyviams, geranoriškai dalyvavusiems renginyje bei profesionaliais pasirodymais žavėjusius žiūrovus. Dėkoju LAK prezidentui Gintarui Kalinauskui, renginio vedėjui Raimundui Maruškevičiui, Sasnavos sen. seniūnei Nijolei Smilgienei. Pati didžiausia padėka skiriama Marijampolės aeroklubo kolektyvo nariams ir draugams. Jų nuoširdžios pagalbos dėka renginys tapo sklandus, saugus ir sėkmingas“, – po šventės viešai dėkojo Marijampolės aeroklubo vadovas A. Danilaitis, profesionalus parašiutininkas instruktorius, atlikęs per 3300 šuolius parašiutu, daugybės įvairių Lietuvos, tarptautinių tokių pobūdžio varžybų nugalėtojas, prizininkas, parašiutų sporto meistras, treneris, parengęs dešimtis aukštos kategorijos sportininkų.
Marijampolės (tuometinio Kapsuko) aviacijos techninis sporto klubas savo veiklą pradėjo 1977 m. balandžio 1d.. Ši diena laikoma klubo įkūrimo data. Klubo darbą organizavo ir 12 metų jam vadovavo lakūnas-instruktorius-parašiutininkas, sporto meistras Gintautas Varnagiris. Išauginta dešimtys sporto meistrų, įvairių varžybų nugalėtojų, rekordininkų. 1989 metais keitėsi klubo vadovai: G. Varnagirį pakeitė tuometinis grandies vadas Č. Bendoraitis. 1990 m. įvykiai visiškai paralyžavo Lietuvos aeroklubų, taip pat ir Marijampolės klubo darbą. Sugriuvus SDAALR sistemai, Lietuvoje nebuvo sukurta jokia struktūra, kuri galėtų finansuoti aviacijos sporto klubus. Atkurtas Lietuvos nacionalinis aeroklubas atliko respublikos aeroklubų veiklos koordinatoriaus funkcijas. Dar labiau apsunkino padėtį tai, jog ir taip nelengvu laiku dėl miesto ribų plėtimo teko perkelti aeroklubo sportinę techninę bazę iš Tarpučių aerodromo į naują vietą – Sasnavos aerodromą. Nutrūkus finansavimui darbuotojų atlyginimams, degalams, lėktuvų bei kito inventoriaus priežiūrai, klubui prasidėjo sunkus laikotarpis. Sasnavoje atsikelta į visiškai tuščią vietą. Klubo viršininkas Č.Bendoraitis ieškojo sprendimų įsitvirtinti naujajame aerodrome.
Skraidymai, šuoliai parašiutu vis mažėjo. Atsiradus sunkumams ir nežiniai, dalis kolektyvo atitolo nuo klubo veiklos. 1993 metais aeroklubui vadovaujantį Č. Bendoraitį pakeitė klubo pilotas Valdas Nevulis. Likę žmonės stengėsi išsaugoti esamą techniką: transporto priemones, parašiutus, kitą inventorių. Kaip bebūtų sunku, aeroklubo darbas nesustojo. 1998–2000 m. aeroklubui vadovo Eimutis Kailius. Šiuo laikotarpiu atkurti intensyvūs skrydžiai, nemažai atlikta sportinių bei mokomųjų šuolių parašiutu. Parengta jaunųjų parašiutininkų grupė, kuri atnaujino ir atjaunino kolektyvą.
2000 metų pradžioje aeroklubo vadovą E.Kailių pakeitė A. Danilaitis. Pilnas idėjų ir energijos naujasis vadovas ėmėsi darbo ieškodamas investicijų aeroklubo infrastruktūros sukūrimui, reguliarių skrydžių bei šuolių parašiutu organizaciniams sprendimams, taip pat geresnių darbo, sporto bei poilsio sąlygų sudarymui. Susibūręs nemažas klubo kolektyvas vienaip ar kitaip aktyviai dalyvavo visuose iškeltuose darbų projektuose: buvo baigiamas įrenginėti administracinis pastatas su skrydžių vadovavimo bokšteliu, darbo kabinetais, poilsio kambariais ir mokymo klase; teritorijoje pastatyti valgyklos, garažo pastatai, įrengtos žaidimų aikštelės, poilsiavietės, iškastas tvenkinys, nutiesta nauja elektros energijos tiekimo linija. Užbaigti įrenginėti orlaivių kilimo-tūpimo ir riedėjimo takai.
Aeroklubo veikla išplėsta: ruošia sportininkus parašiutininkus, instruktuoja ultralengvųjų orlaivių pilotus, esantis B. Oškinio vaikų aviacijos mokyklos filialas mokina jaunuosius sklandytojus, įkurta orlaivių AN-2 techninės priežiūros specialistų mokykla. Klubas teikia paslaugas, tokias kaip pramoginiai šuoliai parašiutu, apžvalginiai skrydžiai lėktuvu, parodomieji sportininkų šuoliai renginių metu.
Šiandien Marijampolės aeroklubas jau plačiai žinomas respublikoje ir už jos ribų: Sasnavos aerodrome tupia privatūs lėktuvai, kurių savininkai mūsų miestą lanko verslo ar turizmo tikslais, nemažai sulaukiama praskrendančių lėktuvų – pasipildyti kuro, pailsėti ekipažui ar pan. Aeroklube lankosi ypač daug žmonių, atliekančių pramoginius šuolius parašiutu.
Sasnavos aerodrome jau nuolat vyksta tradicinės parašiutininkų veteranų varžybos, taip pat Lietuvos bei tarptautiniai parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatai, aviamodelių tarptautinės varžybos, ultralengvųjų orlaivių pilotų čempionatai, aviacijos šventės, kiti renginiai.
Iš 90-metės Lietuvos aeroklubo istorijos
…1927 m. balandžio 28 d. grupė aviacijos karininkų susirinko Kaune šaulių salėje ir apsvarstė Lietuvos aeroklubo (sutrumpintai LAK) statutą bei jį priėmė, o 1927 m. balandžio 30 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko administracijoje įregistravo aeroklubą kaip visuomeninę organizaciją.
Iniciatorių dėka 1931 m. LAK įstojo į Paryžiuje veikiančią Tarptautinę aeronautikos federaciją – Fédération Aéronautique Internationale – FAI, kuri jungia Pasaulio valstybių nacionalinius klubus į bendrą tarptautinę organizaciją.
To meto Lietuvos aeroklubo tikslai ir uždaviniai buvo apibrėžti LAK statute ir vėliau priimtuose įstatuose: „Klubo tikslas – ruošti visų oreivystės sričių specialistus, vienyti juos žinių ir prityrimo gilinimui ir visaip remti skraidymo mokslą Lietuvoje, propaguoti oro sportą, dominti visuomenę oreivyste, supažindinti ją su savisauga oro puolimų metu ir reprezentuoti Lietuvos civilinę aviaciją viduje ir užsienyje“.
Siekdamas savo tikslų, LAK steigė eskadriles, oreivystės stotis ir mokyklas, rūpinosi aerodromų ir nutūpimo aikštelių priežiūra ir tvarkymu. Skatino mokyklinio amžiaus jaunimą jungtis į oreivystės būrelius, rengė paskaitas, parodas; leido specialiąją ir informacinę literatūrą; organizavo ir kontroliavo aeronautikos konkursus ir varžybas. Svarbus LAK uždavinys buvo ruošti ir tobulinti lakūnus keleivinei ir transporto aviacijai, rūpintis, kad būtų suorganizuotas keleivinis ir pašto susisiekimas oru.
Lietuvos aeroklubas ir savo misiją – propaguoti aviacijos sportą – atliko puikiai.
Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukė kryptingą LAK veiklą.
Pokario metais aviacijos sportas Lietuvoje buvo perduotas OSOAVIACHIMO, vėliau SDAALR žinion. Tačiau šios iš esmės karinės organizacijos tikslai, valdymo stilius ir metodai neatitiko FAI deklaruojamų aviacijos sporto principų. 1958 m. balandžio mėn. susirinkę aviacijos sportininkai nutarė įkurti visuomeninį Lietuvos aeroklubą. Jo pirmininku išrinko Bronių Oškinį. Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubo pagrindu įkurta Lietuvos TSR Aviacijos sporto federacija (LASF) – visuomeninė organizacija, vienijanti skirtingų aviacijos sporto šakų klubus.
Šiuo metu LAK vienija 12 Lietuvos aviacijos sporto federacijų (Lietuvos akrobatinio sporto federacija, Lietuvos aviakonstruktorių federacija, Lietuvos aviamodelių federacija, Lietuvos oreivių draugija, Lietuvos parašiutų sporto federacija, Lietuvos precizinio skraidymo federacija, Lietuvos senovinių orlaivių asociacija, Lietuvos sklandymo sporto federacija, Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija, Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija, Lietuvos precizinio skraidymo federacija, Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija, Lietuvos veteranų sąjunga), atstovauja savo narių interesus Lietuvoje ir užsienyje.
Vytenio Skroblo nuotraukos.