Pagrindinis > Antanas Žilinskas

S. Nėris – antroji poetė po Maironio III: „Viešpatie, per daug gilią ir per daug plačią man širdį davei“

„Aš pas jį ieškosiu teisybės“ (Iš V. Sruogienės prisiminimų) Deja, ramiu uostu Palemono namelyje su mylimu vyru ir sūnumi Sauliuku-Balandėliu tapusį gyvenimą sujaukė 1940-ieji ir iš Rytų atėjusios sovietinės permainos. Priversta parašyti panegiriką „Tautų vadui Stalinui“, išrinkta deputate į Aukščiausiąją Tarybą Maskvoje, apipilta pinigais ir tariama šlove Salomėja vėl netenka

Plačiau

S. Nėris – antroji poetė po Maironio II: „Visa moteriškė sutelpa viename žodyje – meilė!“

(Tęsinys) „Visa moteriškė sutelpa viename žodyje – meilė!“ (Iš S. Nėries dienoraščio) Ryškiausią įspaudą jautrios, katalikiškai auklėtos merginos širdyje paliko meilės kančios. Nuolatinis troškimas mylėti atnešė daug kančių ir paskatino žengti kai kuriuos neapgalvotus žingsnius. Pasak J. Griniaus, „kas mylėjo Salomėją, to ji nemylėjo, o ką ji mylėjo, tas jos nemylėjo“. Vilkaviškio

Plačiau

S. Nėris – antroji poetė po Maironio: gimusi ne iš meilės, bet išaukštinusi meilę

Artėjant Salomėjos Nėries 115-osioms gimimo metinėms, pateikiame istoriko Antano Žilinsko straipsnį apie poetę ir sunkų, prieštaringą jos gyvenimo kelią. Straipsnis – iš jau spaudai rengiamos A. Žilinsko knygos, kurioje autorius prisiliečia prie Vilkaviškio krašto istorijos  ir jos žmonių. *** Poetės Salomėjos Nėries talentas toks gaivus, o gyvenimas toks klaidus, kad iki

Plačiau

Iš Vilkaviškio istorijos

Jau greitai pasirodys istoriko Antano Žilinsko knyga „100 Vilkaviškio krašto istorijų“, kurioje Vilkaviškio krašto istorija pateikiama labai gyvai, ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, bet ir žinomas asmenybes, vingiuotus čia gyvenusių žmonių likimus. Skaitytojų dėmesiui – knygos pratarmė. Lietuvos nacionaliniame atgimime Vilkaviškio kraštui tenka išskirtinis vaidmuo. Šiame krašte gimė Lietuvos tautos

Plačiau

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai nepriklausomybės kovose II

Bermontininkai – naujas pavojus nepriklausomybei  Po iškovotos pergalės prieš grėsmingą priešą iš rytų, bolševikus, 1919 m. antroje pusėje Lietuvos nepriklausomybei iškilo grėsmė iš šiaurės. Latvijoje iš vokiečių karių ir rusų karo belaisvių suformuota vadinamoji bermontininkų armija, vadovaujama buvusio caro armijos karininko Pavelo Bermonto-Avalovo, kėlė grėsmę visoms Pabaltijo tautoms. Užėmęs Rygą ir

Plačiau

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai nepriklausomybės kovose

2019-ieji Lietuvoje paskelbti nepriklausomybės kovų metais. Ginant ką tik atkurtą valstybę ir kuriant Lietuvos kariuomenę, ypatingą indėlį įnešė ir iš Vilkaviškio krašto kilę kariai. Krašto muziejaus duomenimis, jaunos valstybės gynime dalyvavo 1159 savanoriai, 62 karininkai. Už parodytą drąsą ir sumanumą 111 savanorių apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais. Net dešimt iš jų

Plačiau

Pirmoji Vasario 16-oji Vilkaviškyje

Tapęs Sąjūdžio rėmėju, kaip iniciatyvinės grupės narys padėjau pasirengti Tautinės vėliavos iškėlimui Vilkaviškyje spalio 7-ąją dieną. Pilnutėlėje aikštėje pagal mano parnegtas pranešimo tezes kalbėjo A. Simanavičius ir K. Kazlauskas. Aikštėje buvo pastatytas ženklas skelbiantis, kad šioje vietoje bus pastatytas paminklas dr. J. Basanavičiui. Paminklo statybai buvo renkamos aukos, kurios buvo

Plačiau

Vincas Žemaitis – Lietuvos girių karalius

Kas buvo Vincas Žemaitis? Vyresniosios, ,,ikikarinės“, kartos inteligentai atsakytų: ,,Žymus miškininkas, visuomenės veikėjas. Pirmasis diplomuotas Vasario 16-osios respublikos miškininkas.“ Tai jis įvedė daug naujovių, kurios atnešė didžiulės naudos miškotvarkai, užkirto kelią miško grobstymui, nesąžiningiems pirkliams, piktnaudžiaujantiems girių turtais. Jo moksliniai darbai miškininkystės srityje skatino jaunimą gilintis į svarbias ūkines problemas,

Plačiau

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos Nepriklausomybės lopšys, Suvalkija (Sūduva) – Vakarų Europos kultūros kūdikis

Po III-iojo abiejų Tautų respublikos padalijimo Suvalkija pateko Prūsijos valdžion. Ji buvo įvardinta kaip Naujosios Rytų Prūsijos dalis. Tuo metu Prūsija buvo viena pažangiausių, ekonomiškai besivystančių Europos valstybių. Tai paliko ženklų ir Suvalkijos europėjime. Ypač pagyvėjo miestai, patekę į prekybos kelius tarp Rusijos ir Prūsijos. Miestuose statomi mūriniai namai, tiesiamos

Plačiau

Žydo Ralph Salinger kelionė po protėvių žemę

  Izraelyje gyvenantis ir  Vilkaviškyje savo giminės šaknis suradęs Ralph Salinger kas metai į protėvių žemę atvyksta rugsėjo 23-ąją ir pagerbia holokausto aukas Pilviškiuose, Vilkaviškyje. Jo iniciatyva prie Vilkaviškio holokausto kapinių pradėta sodinti liepų giraitė, skirta lietuviams žydų gelbėtojams. Ralph Salinger susitiko ir su žydus gelbėjusių drąsuolių artimaisiais: Vida Vosyliene Paežerių kaime

Plačiau

Karo nusikaltimas prie Alvito

  Lietuvos karo lakūno Jono Pyragio atsiminimuose ,,Karo audroje“ (,,Plieno sparnai“ 1997 m. Nr.4), aprašomas jį sukrėtęs karo žiaurumas, matytas pirmą karo dieną jam su vokiečių kariuomene įžengus į Lietuvą: ,,Pagaliau atėjo lauktasis rytmetis. Labai ankstų rytą, prieš patekant saulei, išrinktiems vokiečių kariuomenės daliniams perskaitytas Fiurerio įsakymas pradėti žygį į Rytus. Tai

Plačiau

Sąjūdžio suvažiavimas ir partinė konferencija, LKP skilimas

  Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Seimą. Neprieštaraudavau, kaip V. Vitkausko vidurinės mokyklos vadovas, kad į Seimo posėdžius vyktų  ir pamokų metu. Tuo metu mokykla tapo lyg ir Sąjūdžio būstine. Spalio 23-iąją turėjo vykti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą

Plačiau

Antrasis mitingas. Akistata su tikrove

  Spalio 16-ąją surengtas ir antrasis mitingas. Iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje, A. Simanavičiui pasiūlius, nuspręsta, jog mitingą teks vesti man. Dar niekada neteko kalbėti prieš tokią minią. ,,Truko daugiau nei dvi valandas“, –  publikacijoje („Pergalė“, 1988 m. spalio 20 d.) rašė apie mitingą žurnalistė B. Nenėnienė. Pacituosiu jos rašinio ištrauką, liečiančią mano

Plačiau

Su Kaino ženklu, arba kaip gimė savarankiškoji

  Tvarkydamas savo archyvą, suradau 1996 metais rašytą rašinį. Po Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 30 metų, keletas Seimo narių parengė rezoliuciją, nukreiptą prieš buvusius LKP funkcionierius. Seniai parašytas dokumentas, manau, aktualumo nepraradęs. Sugrįžkime į 1989 m. įvykius. Nenorėdamas įsivelti į ginčą apie tiesos kalbėjimą savarankiškosios LKP rajono partinės organizacijos sekretoriaus K. Kazlausko straipsnyje

Plačiau

,,Mirsime drauge, bet, kol gyvi, kovosime“

  Antrojo pasaulinio karo metais skaudžiausią netektį patyrė žydai. Visoje nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje nužudyta beveik 95 procentai žydų bendruomenės. Rizikuodami žydų ir savo artimųjų gyvybėmis dalis lietuvių ryžosi nuo tikros mirties gelbėti savo kaimynus žydus. Vilkaviškio rajone žydus gelbėjusių lietuvių sąrašuose yra per 120 asmenų. Kai kurie iš jų

Plačiau

Laikas žinoti: kaip kūrėsi Sąjūdis Vilkaviškyje. Pradžia

Prieš 30 metų rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio profesinės mokyklos stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Neaprėpiama žmonių jūra vilnijo priešais tribūnas. Žmonės stovėjo ir pirmą kartą po penkiasdešimties metų tvirtai rankose spaudė trispalves. Tribūnose švietė užrašas: ,,Čia mūsų žemė – Lietuva!“ Nuo atmintinų dienų prabėgo 30 metų. Jau užaugo Nepriklausomos Lietuvos jaunoji

Plačiau

Pristatytas Janušo Korčako centras

  Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijoje vaikų rašytojas, gydytojas namų našlaičiams įkūrėjas ir vadovas Janušas Korčakas  žuvo Treblinkos koncentracijos stovykloje dujų kameroje kartu su savo globotiniais. Tarptautinio daktaro Janušo Korčako centro Lietuvoje vadovė Irena Belienė Paežerių dvare rajono pedagogus, švietimo, kultūros įstaigų atstovus pakvietė į  popietę ,,Valanda su daktaru Janušu Korčaku“. J. Korčako

Plačiau

Bartninkuose atidengtas paminklas Lietuvos savanoriams

  Sekmadienį, po Žolinių atlaidų, Bartninkuose atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos savanoriams, 1919 metais išėjusiems kovoti už susikūrusią Lietuvos Respubliką. Įspūdingo dydžio akmuo su lentoje įrašytais 92 savanorių vardais pastatytas miestelio centre, sankryžoje į dr. J.Basanavičiaus gimtinę. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos kariai savanoriai, kurie trimis salvėmis pagerbė 1919-1923 m. kovų už Lietuvos

Plačiau

Vilkaviškio krašto muziejų papildė vertingi žydiški eksponatai

  Kur senelio čiuožinėta Iš JAV į Vilkaviškį atvykęs Aleksanderis Kahanskis kartu su tėvu ieškojo tėvo ir senelio gimtųjų vietų Vilkaviškyje, Šelvių ir Būdviečių kaimuose. Aleksanderis, puikiai kalbantis angliškai ir rusiškai, atvežė vertingų eksponatų. Tai Pirmojo pasaulinio karo Vilkaviškio fotografijos. Itin reta nuotrauka, kurioje vokiečiai kareiviai kalbasi su žydais, sėdinčiais ant sinagogos

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (6)

  Liūdynės savanorių kapų paslaptys Aiškinantis Liūdynės savanorių kapuose palaidotų karių asmenybes, išaiškėjo du savanoriai ta pačia pavarde. Tai Vincas Šukaitis. Vienas iš jų – Vyčio kryžiaus kavalierius iš Vyštyčio valsčiaus Kamionkos kaimo. 1919 m. rugsėjo mėnesį už narsą kovose su bolševikais apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi ,,Už Tėvynę“. Narsusis savanoris žuvo (dingo

Plačiau