Plazdėk, širdele, verpk!
Neliūdėk, vėjas palaukėj Ievai kai kasas šukuos. Neš lapus Šventoji, šaukia Rudens vėrinį nešiot. Gandrai paliko mus, Naktį pakeičia diena, Laikas praeis, netruks, Grįš, Tėvynė jų – viena. Širdie, plazdėk! Svečias laikinas yra ruduo. Kraičius surinks, išeis. Sudie, – mojuos. Žiemai stojus, ja – gėrėkis, Šerkšno lange raštus kals. Tuk, tuk, tuk – džiugiai virpėki, Meilei vartelius atkelk. Gandrai suras namus, Datos pakeičia datas, Lizdus suks ir vaikus Ves.
Plačiau