Pagrindinis > Naujienos > Ar sakyti vyrui, jog ne jis biologinis dukters tėvas?

Ar sakyti vyrui, jog ne jis biologinis dukters tėvas?

 

„Su vyru auginame 7 mėnesių dukrelę, kurią abu labai mylime. Su jos gimimu mūsų gyvenimas pasikeitė į gerą pusę. Bet dukrytės biologinis tėtis yra kitas žmogus, su kuriuo tik 2 kartus buvau susitikusi, kai buvome su vyru susipykę. Su kitu vyru tik glamonėjomės, nebuvo jokio lytinio akto, bet, pasirodo, užteko, kad pastočiau… Su vyru tuomet kalbėjome apie galimybę gyventi atskirai, bet po mėnesio sužinojau, kad laukiuosi. Buvome afekto būsenos, nežinojome, ar džiaugtis, ar verkti. Bet gimdyti nusprendžiau, nes maniau, kad tai Dievo siųsta dovana. Galvojau: gal šis kūdikėlis yra vyro, ir taip man buvo lengviau. Vis mąstau, kad reikėtų pasakyti vyrui tiesą, nes anksčiau ar vėliau gali viskas iškilti į viršų.

Dešimt metų negalėjome turėti vaikų, dėl to labai krimtomės, pykdavomės, net kalbėdavome apie skyrybas. Aplinkiniai, ypač iš vyro pusės, pradeda įtarinėti, kad mergaitė į mus nepanaši, nors dar kūdikėlis. Esu priklausoma nuo vyro, labai jį myliu ir bijau pasakyti tiesą. Labai bijau jį prarasti, o jei viską pasakyčiau, jį prarasčiau. Bet mane kamuoja bloga nuojauta, kad jis gali bet kuriuo momentu sužinoti tiesą, pasidaryti DNR. Paskutiniu metu naktimis blogai miegu, griaužiu save iš vidaus, kad vyras augina ne savo vaiką. Kaip man geriau pasielgti šioje netipiškoje situacijoje?“ – klausia Vilija.

Psichologės komentaras

Pirmiausia, skaitant situaciją, norisi kartu su pora pasidžiaugti dėl ilgai lauktos dukters auginimo.

Bet, regis, džiaugsmas yra sąlyginis, pritemdytas abejonių, baimių, nerimo. Taip  ilgai gyventi nelabai išeina, kadangi ilgai slepiamas mamos nerimas pasąmoningu būdu persiduoda vaikui, neigiamai atsiliepia santykiams su vyru, kitais artimaisiais. Tai labai brangi kaina, bet tiesos kaina Vilijai atrodo gali  dar brangiau kainuoti, tad situacija yra tikrai sudėtinga, kaip toj pasakoj: suksi į kairę – pateksi į žarijų duobę, pasuksi į dešinę – nugarmėsi į bedugnę. Taigi abu keliai yra pavojingi. Viena vertus, jūsų vyras turi teisę žinoti tiesą, kita vertus, neaišku, ar jis nori tą tiesą žinoti. Jei jūsų vyrui nekyla abejonių ir klausimų, tai šitoje situacijoje turbūt labiau reiškia, jog jis pats nesiekia nieko aiškintis ir gilintis apie vaiko gimimą.

Situacijos aprašymas rodo,  jog ilgus metus nesulauktas vaikelis bylotų apie vyro nevaisingumą, tai jis ir pats nujaučia, bet gilintis neturi motyvo. Šioje situacijoje jūsų vyras nesigilina į dukters gimimo istoriją todėl, kad mano, jog svarbiau yra ne pradėti, bet mylėti ir užauginti atsiradusią gyvybę.  

Situacijos aprašymas rodo,  jog ir pati Vilija negali priimti, jog vaikelis gimė po ryšio su kitu žmogumi (manydama, jog tai siųsta Dievo). Jei yra toks stiprus neigimas ir nerimas, Vilijai taipogi patarčiau susitelkti į vaiko užauginimą,  džiaugsmą. Jei ateityje kils klausimų, teks vyrui savo abejones išsakyti, tačiau ilgainiui auginamas vaikas tampa toks savas, kad bet kokios  abejonės  netenka prasmės.

Vilma VĖLYVIENĖ

Psichologė, psichoterapeutė

Kauno g. 60, Marijampolė,

tel. 8 686 59 554,

el.paštas: vilvel@yahoo.com

interneto svetainė: www.velyviene.lt

Redakcijos prierašas. Jei norite, kad psichologė pakomentuotų Jūsų situacijas, atsakytų į rūpimus klausimus, rašykite el.p. redakcija@mususavaite.lt, mususavaite@gmail.com.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite