Ar reikalinga šiais laikais santuoka?

,,Laimė meilėje patiriama mylint; žmonės būna laimingesni ta aistra, kurią patys pergyvena, ne ta, kurią kitiems sukelia.“ ( F. de Larošfuko). Pratęsiant šią gražią mintį norisi pasvarstyti, ar žmonės vienodai laimingi santykiuose, kuriuose yra santuoka, ar santykiuose, kuriuose yra tik gyvenimas kartu. Tikriausiai dažnas iš mūsų, esantis bet kokiuose įsipareigojimuose, galvoja apie jų kokybę, visi bando kažkaip apčiuopti, įprasminti savo vaidmenį tarpusavio santykiuose, kartu priimti kompromisus, kurie tiktų tiek vienai, tiek kitai pusei.

Šiuolaikinės poros dažniausiai nori gyventi kartu nesusituokus, tačiau senesnei kartai vis dar nesuprantama, kodėl dažnas jaunuolis sako, kad susituokti nėra būtina, jeigu žmogų myli? Įsipareigoji draugaujant ir to užtenka? O galbūt tai tik tam tikri stereotipai?

Šiuolaikinės poros, gyvenančios kartu: ar reikalinga santuoka? Apie tai – „Mūsų savaitės“ pašnekovai.

Valentinas STRIOKAS (Vilkaviškis):

– Santuoka reikalinga kaip socialinis aktas, pasakantis bendruomenei apie tavo apsisprendimą. Pagarbos ženklas vienas kitam. Bet pati šio reiškinio esmė – „’pagaminti“ tvaresnę, produktyvesnę visuomenės ląstelę, kur iš meilės gimstame, o su meile augame. Sveikoje aplinkoje skleistis sutuoktinių ir jų atžalų asmenybėms. Santuoka yra bendruomenės ir asmeninis interesas, atsakingas ir sąžiningas požiūris į gyvenimą. Ypač jos svarba atsispindi religinėse apeigose, kur santuoka įgauna transcendentinį aspektą.

Oksana SARAČINSKAITĖ-KARPAVIČIENĖ ( Marijampolė):

– Šių dienų mada – gyventi poroje nesusituokus. Vieniems – tai būdas geriau pažinti savo partnerį,  kitiems – gal tiesiog atsakomybės vengimas. Mano nuomone, labai puikus laikotarpis, skirtas žmogaus pažinimui, tai yra draugystė su juo: pirmieji pasimatymai, romantiški pasivaikščiojimai, kelionės  ar kitoks laisvalaikio leidimas drauge. O kai jauti širdimi, kad tai tavo žmogus, kodėl gi negyventi santuokoje?

Lukas KUTKA (Marijampolė):

– Manau , kad šiuolaikinės poros bijo įsipareigoti ir jiems santuoka nereikalinga tam, kad įrodytų, jog jie myli vienas kitą. Anksčiau visi buvo tiesiog įpratę susituokt ir susilaukt vaikų anksti. Dabar to tiesiog nereikia, nes yra galimybė rinktis, susituokti gali bet kada, o ir jauni žmonės nori kažko pasiekti prieš sukurdami šeimą, todėl gali gyventi kartu be santuokos.

Vita JAKIMAVIČIŪTĖ-GVAZDAITIENĖ ( Liudvinavas):

– Kai man užduoda klausimą, kas yra santuoka, norisi mąstyti filosofiškai…  Visada pirma į galvą atėjusi mintis siejasi su sakralumu – su jausmų šventumu, meilės tvirtumu, pagarba. Dabar, kaip ir daugelis dalykų, taip ir šis – yra praradęs pirmapradę savo prasmę.  Dabar jau sudarinėjami materialiniai vedybų sandoriai…  Aišku, visi žinome, kad senovėje santuoka buvo siejama tik su turtais ir pinigais, ir tik vėliau buvo iškovota romantinės meilės laisvė. Santuoka yra kažkas daugiau nei padėtas parašas, materialinis įsipareigojimas ar garsiai ištartas pažadas. Kad ir kaip labai kūniški ir materialūs esame, vis tiek galų gale suprantame, kad be dvasinės kibirkšties santykiai pasmerkti žūti. Pažįstu nemažai šeimų, kurios nėra oficialiai susituokusios, tačiau gyvena darnoje su Dievu, su savimi ir aplinkiniu pasauliu ir tokioje darnoje augina savo vaikus. Apskritai, manau, čia globali problema… Visai žmonijai reikia iš esmės keisti pasaulėjautą…

Mindaugas ZDANEVIČIUS ( Marijampolė):

– Aš manau, kad tai kiekvienos poros asmeninis reikalas. Bendras gyvenimas kartu nedažnai matuojamas materealiais dalykais. Bendraujant galima aptarti, kaip bus vykdoma bendrų pirkinių įsigijimas, kuriamas bendras turtas, pasirašant sutartis. Žinoma, jog nebus apsieita be diskusijų, bet vėliau padėtų išspręsti daugiausiai sukeliančių piktumų dėl materialinių vertybių dalybų. Meilė, kuri tampa postūmiu santuokai, ne visada ir pas visus išlieka. Kai kurie žmonės neturi ir nemėgsta pastovumo, todėl be įsipareigojimų jiems sunku. Santuoka jau pati įpareigoja. Kas kaip mato savo gyvenimą, tad taip ir sprendžia. Žinau nemažai šeimų, kurios augina ne vieną vaiką ir laimingai gyvena nesusituokę. Kiek teko bendrauti su tokiu šeimų moterimis, joms vis tik maloniau būtų, kad pavardę  galėtų pasikeisti, o su ja kartu ir socialinę padėtį.

Aurimas KRIVINSKAS ( Marijampolė):

– Šiuolaikinės poros? Na, šiuolaikinės poros visos savaip įdomios, dažnai neišbūnančios ilgai kartu, nes viskas pasibaigia greitomis skyrybomis dėl dažno nepasitikėjimo vienas kitu. Neretai pradeda gyvenimą kartu, nepagalvoja apie tolimesnį laikotarpį bei kliūtis ir problemas, kurios gali būti ateityje. O dėl santuokos – šiais laikais ji nėra labai didelė vertybė, ne tokia, kokia buvo anksčiau.

Laura ir Valdas DIMPARTAI ( Vilkaviškis):

– Mūsų nuomone, santuoka yra labai reikalinga, nes tai yra didelė vertybė: sustiprina tarpusavio ryšį, vietoj žodzio „aš“ ir „tu“ vyrauja žodis „mes“, jaučiame atsakomybę ne tik už save, bet ir už vienas kitą, esame atsakingi, ištikimi, įsipareigoję vienas kitam ir visada. Santuoka – kaip tvirtovė, kurioje jaučiamės saugiai, o šį saugumą stengiamės padovanoti ir savo vaikams.

Tomas BURBA ( Vilkaviškis):

– Manau, jog santuoka buvo, yra ir bus reikalinga, nes tai dar labiau įprasmina abipusius jausmus. Tik iš to kyla klausimas, kokia santuoka yra reikalinga. Man visada buvo peršama idėja, jog susiradus antrą pusę po kelerių metų bendravimo reikia susituokti, iškelti dideles, gražias vestuves, sukviesti giminaičius, draugus ir taip paminėti šį neeilinį įvykį. Tačiau bręstant keitėsi mano mąstymas bei požiūris šiuo klausimu. Dabar esu visiškai tikras, jog niekada nenorėsiu didelių vestuvių, o tiksliau – nenorėsiu šventės kitiems, nes tai yra diena, kai tu apsikeiti santuokos įžadais, žiedais, ir tai turi būti svarbiausia tik tiems žmonėms, kurie pasiryžo žengti dar vieną žingsnelį stiprinant ir tvirtinant savo jausmus.

Karolina BARKAUSKAITĖ ( Marijampolė):

– Santuoka yra reikalinga. Aišku, nesakau, kad iš karto. Gerai, kad šių dienų jaunimas turi galimybę „pažaisti šeimą“ ir išsibandyti savo toleranciją vienas kito ydoms prieš nuspręsdami susituokti. Tačiau tas „šeimos žaidimas“ neturėtų užsitęsti per ilgai, nes progreso nebuvimas santykiuose dažniausiai veda į niekur.

Asmeninių archyvų nuotraukos, asociatyvi nuotrauka – autorės.