Pagrindinis > Žmonės > Nuomonių kaleidoskopas > Ar pasigenda vyrai Vyrų dienos?

Ar pasigenda vyrai Vyrų dienos?

Tie, kam dabar per 30 ar kiek daugiau metų, dar prisimena, kad žiemos pabaigoje būdavo diena, kurią didesnis dėmesys būdavo skiriamas vyrams ir berniukams. Pastarieji, tą rytą atėję į mokyklą, ant suolų rasdavo po gėlytės žiedą ar po atviruką, ant kurio, be linkėjimų, visada būdavo toks šaukinys: „Su Vyrų diena!“ Kada tiksliai būdavo ta diena, dabar atsakytų ne visi 30-mečiai.

O tie, kam dabar per 40 metų, puikiai žino, kad ta diena buvo vasario 23-ioji – tarybinės armijos diena. Ji buvo švenčiama iškilmingai ir trankiai!

Bet daugiausia prisiminimų apie tos dienos šventę papasakotų vyrai, kuriems dabar per 50 metų. Būtent jų jaunystės laikais vasario 23-ioji buvo tapatinama su Vyrų diena – akcentuota vyro drąsa, pareiga, ryžtas, stiprybė.

Beje, kalendoriuose yra minima ir Tarptautinė vyrų diena – pirmąjį lapkričio šeštadienį. Kadangi tokią šventę 1999-aisiais inicijavo buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, lietuviai gana skeptiškai žiūri į šią šventę. Tačiau ši Tarptautinė vyrų diena yra žinoma visame pasaulyje, nes M. Gorbačiovo pasiūlytą šventę patvirtino Jungtinių Tautų Organizacija Vienoje.

„Mūsų savaitė“ vasario 23-iosios išvakarėse domėjosi, ar šiais laikais vyrai tą dieną dar išgirsta skambų šūksnį: „Su Vyrų diena!“ ir ar jie norėtų, kad Vyrų diena atsirastų Lietuvos kalendoriuje.

Vidas CIKANA, Lukšių seniūnas (Šakių sav.):

– Labai pralinksmino šis klausimas, nes turiu progą prisiminti jaunystę! Man likimas lėmė tarnauti jūreivystėje, o vasario 23-iosios jūreiviai nešvęsdavo. Jūros, jūreivio diena būdavo minima paskutinį liepos sekmadienį. O dėl tos vasario 23-iosios mano požiūris būdavo nekoks – man, patriotui, tai buvo svetimos šalies, bet žinoma, išpopuliarinta data. Tik ne šventė! Ne iš širdies ir mūsų kareiviai tarybinės armijos dieną švęsdavo tada – sakydavo: „Už ką man ta katorga?“ Svetimos planetos, tai yra svetimos sistemos, primesta katorga. Daug kam tarybinė kariuomenė susijusi su drausminimu, „diedovščina“, tad ir šventė būdavo tik „iš reikalo“. Pamenu, tarnaudamas pastabų gaudavau ir aš – tai ūsai per dideli, tai plaukai per ilgi. Kita vertus, jaunimui šiais laikais, sakyčiau, trūksta tos diegtos disciplinos – kariuomenėje buvo reikalaujama drausmės, tvarkos, fizinio pasirengimo. Mano nuomone, vasario 23-ioji Vyrų diena nėra tapusi, nors tą dieną tikrai būdavo ir turbūt dar būna didesnio moterų subruzdimo. O jaunimas išvis nežino tokios dienos. Visai kas kita – Kovo 8-oji! Tarptautinė šventė! Tą dieną iki šiol miniu – mano mašinos bagažinė būna pilna tulpių moterims! Tik nežinau, ar malonu moterims ir merginoms gauti gėles iš mano amžiaus vyrų…

Romas BAGDONAS, Jungėnų kaimo kapelos muzikantas (Marijampolė):

– Tai būdavo patyčių, o ne šventės diena! Man vasario 23-ioji būdavo tamsesnė, pasipiktinimo, diena. Ir Kovo 8-ąją tokia laikau. Rusiškas šventes visada ignoravau. Tiesa, kariuomenėje tą dieną gaudavome geriau pavalgyti – bandelę pridėdavo ir košės daugiau įkrėsdavo, mėsos gabalėlį rasdavome. O rusams ta diena būdavo didžiulė šventė, ir mes tai žinojome. Todėl tekę kartą ta jų švente ir pasinaudoti. Reikėjo suderinti su tuomečiu karinio komisariato aukštu pareigūnu reikalą – draugą nuo kariuomenės išsukti. Būtent tą dieną nuėjau pas jį su „stipriomis“ vaišėmis, kaip buvo paprašyta, ir prie pilnos stiklinės reikalas buvo sutvarkytas. Jeigu būčiau nuėjęs kitą dieną, kažin ar kariškis būtų buvęs toks nuotaikingas ir sukalbamas. Taigi vasario 23-iosios iš širdies nešvęsdavau – jaučiau, kad tai nesąmonė. Matydavau, kad ta šventė tik dideliu pagėrimu virsta. Ir dabar, jeigu būtų Vyrų diena, tai būtų dar viena proga gerti. Tėvo, Motinos dienos – kitas dalykas. Šios dienos – didesnio dėmesio ir pagarbos dienos. Net gimtadieniai prieš jas nublanksta.

Arūnas ŽEMAITIS, policininkas (Kalvarija):

– Šiek tiek sieju vasario 23-iąją su vyrų diena. Tik tai labiau akcentuota gerokai anksčiau, kai dar mokiausi mokykloje. Mergaitės įteikdavo gėlių, suvenyrų, o mes jau žinodavome, kad turime rūpestį mergaites pasveikinti kovo 8 dieną. Vėliau, kai tarnavau kariuomenėje – jau Lietuvos kariuomenėje, ta data blėso, nebuvo akcentuojama. Bet kad kolegės ar šiaip pažįstamos moterys vasario 23-iąją užkalbintų sveikinimu: „Su Vyrų diena!“, tai tikrai būna ir šiais laikais. Ir nieko blogo tame nematau. Kiekvienas nuotaikingas pasveikinimas, palinkėjimas – argi tai blogai? Tik pas mus dabar labai baidomasi žodžio „tarybinė“ – „tarybinės armijos diena“. Sakyčiau, kad kalendoriuose galėtų būti Vyrų diena! Oficialiai švęsti jos nereikia, bet užrašas kalendoriaus lapelyje tik nuotaiką tą dieną iškart pakeltų.

Giedrius ŠALAŠEVIČIUS, prokuroras (Marijampolė):

– Niekada neminiu vasario 23-iosios – man tai jokia šventė, ir jokių asociacijų su vyrų diena nėra! Tai sena rusiška šventė. Mano laikais mokykloje ji nebuvo švenčiama. Ir jeigu tos dienos rytą, atėjęs į darbą, išgirstu bendradarbių pasveikinimą: „Su Vyrų diena!“, tai priimu tik kaip juoką, linksmybę. Užtat gerai žinau kitą datą – lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną. O Vyrų dienos kalendoriuje, mano nuomone, nereikia. Užtenka, kad yra pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena. Sakysite, ne visi vyrai yra tėvai? Ogi turi stengtis jais tapti!

Ieva LAUKYTĖ

Redakcijos archyvo nuotraukos.

Nr. 8 (12), 2013 m. vasario 23–kovo 1 d.

3 komentarai(-ų) “Ar pasigenda vyrai Vyrų dienos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite