Pagrindinis > Naujienos > Ar išties visuomenei, ypač jaunimui, trūksta teisės žinių?

Ar išties visuomenei, ypač jaunimui, trūksta teisės žinių?

 

„Teisės žinios reikalingos ne tik ministrams ar politikams. Elementariausius ir būtiniausius teisinius dalykus turi išmanyti kiekvienas visuomenės narys. Teisiškai išprusęs žmogus bus doras ir sąžiningas valstybės pilietis, gerbiantis savo šalį ir jos įstatymus“, – kalbėjo teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis, praėjusių metų gruodžio 19 d. Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje kartu su švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu pasirašydamas bendradarbiavimo memorandumą dėl visuomenės teisinio švietimo. Pasirašytame memorandume abi ministerijos įsipareigojo atnaujinti pasirenkamojo dalyko „Teisė“ mokymo programą bendrojo ugdymo mokykloms bei pilietiškumo pagrindų bendrąją programą. Taip pat abi ministerijos nutarė bendradarbiauti integruojant teisinio švietimo turinį į dėstymo programas šalies profesinio mokymo mokyklose, kurs teisės pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams ir toliau aktyviai vykdys visuomenės teisinio švietimo priemones ir veiklas, tokias kaip Konstitucijos egzamino organizavimas, visuomenės informavimas apie įvairius teisinės sistemos aspektus.

Istoriniu lūžiu žiniasklaidoje tituluotas memorandumas vainikavo dviem etapais vykusį visuomenės teisinio švietimo programų įgyvendinimą vyriausybiniu mastu: 2004–2008 m. ir 2009–2012 m. Siekdama sukurti visuomenės teisinio švietimo sistemą, LR Vyriausybė patvirtintose ir įvykdytose 2004–2008 metų programose akcentavo, jog „visuomenės teisinis švietimas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad visuomenė prisitaikytų prie nuolat kintančių arba naujų socialinių normų ir gebėtų jomis naudotis savo teisėms ir laisvėms ginti“. Taigi ir programų tikslas – pagerinti teisinės informacijos prieinamumą visuomenei, sukurti ilgalaikį teisinės sąmonės ugdymo pagrindą, ugdyti savarankiškai mąstantį Lietuvos Respublikos gyventoją, sugebantį savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis ir vykdyti savo pareigas, mat teisinis švietimas Lietuvoje iki tol nebuvo nuosekliai koordinuojamas, nebuvo aiškios institucinės teisinio švietimo sistemos, o bendrojo lavinimo mokyklose teisinis mokymas buvęs esą nesistemingas.

Po to, kai buvo patvirtinta 2004–2008 metų programa, į visuomenės teisinės sąmonės ugdymą, teisinės informacijos teikimą ir teisinį konsultavimą įsitraukė Teisingumo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

Teisingumo ministerija organizavo įvairius renginius, susijusius su visuomenės teisiniu švietimu. Teisingumo ministerijos iniciatyva, minint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 15 metų sukaktį, 2007 metais pirmą kartą surengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, išleistas vadovėlis moksleiviams „Teisė kiekvienam“.

Taigi vyriausybiniu mastu nuveikta, rodos, išties nemažai. O kaip tai pasireiškė praktiškai? Šiuo tikslu atlikau tokio pobūdžio apklausą Marijampolės apskrityje. Savo pašnekovų klausiau: kaip (ar) pajutote šių žingsnių įgyvendinimą realiai? Ar galima teigti, jog mūsų visuomenei, ypač jaunimui, trūksta teisės žinių, o gal atvirkščiai – yra pakankamai informuota teisės klausimais? Ko trūksta ir ką galima teigiamon pusėn pakreipti šia linkme, ar išvis būtina ką nors keisti? Pateikiu įdomiausias nuomones.

Gintaras ZAVISTAUSKAS, Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas:

 fonas copy1– Ar fizinis asmuo tapo labiau teisiškai išprusęs, informacijos neturiu, logiškai mąstant, jei domisi tais klausimais, tuomet – taip. Bet drąsiai galiu teigti, kad kai atsirado savivaldybėse pirminė teisinė pagalba, norinčių gauti konsultacijas skaičius išties padidėjęs. Ar reikia žmogui daugiau teisinių žinių, vienareikšmiškai atsakyti negaliu, mat teisės aktų išmanymas ir specialistui nėra paprastas dalykas dėl to, jog mūsų teisinė bazė „gyva“ – ji kiekvieną dieną keičiasi, netgi patyrę teisininkai dažnai ginčijasi dėl įstatymų normų. Bet visgi minimaliai žinoti reikia. Šias Vyriausybės programas vertinti vienareikšmiškai nesiryžtu, juolab kad peršasi nuomonė, jog pati Vyriausybė nepasitiki pareigūnais, dirbančiais valstybei, taigi ir teisinis visuomenės švietimas reikalingas tam, kad žmogus, žinodamas savo teises, galėtų apsiginti nuo… valstybės aparato pareigūnų. Ir civiliniame bendravime būtinas teisinis švietimas, kai esama tyčia klaidinančių subjektyvių situacijų, kai daugiau žinių turintis siekia sužlugdyti dėl savanaudiškų paskatų mažiau žinantį. Kita vertus, svarbiausia ne teisinių normų, o principų, nulemiančių esmę (sąžiningumas, teisingumas ir t.t.), bei vertybių akcentavimas (yra ir pas mus teisminių praktikų, kai teisinė norma atsisuka prieš nesąžiningą, tačiau puikiai išmanančią teisines normas pusę, siekiančią sužlugdyti mažiau išmanantį). Tad ir mokyklose moksleiviams turi būti suteikti teisės pagrindai, tačiau jie turi būti principiniai.  

Andžela PAPLAUSKIENĖ, Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja:

fonas copy5– Esu dirbusi mokykloje ir sovietiniais laikais, kai mes, mokytojai, privalėjome sovietinę ideologiją ir teisę brukte brukti mokiniams – kito pasirinkimo nebuvo, nors viduje visi priešinomės. Tuo metu apie viso to prasmę net negalvojome, tačiau atgavę Nepriklausomybę stengiamės ugdyti mąstantį žmogų, suvokiantį, ką ir kam jis daro. Šiais laikais mokiniai yra labai apkrauti, net „perpildyti“, tad, kalbant apie teisinį švietimą, nemanau, jog dar daugiau informacijos jiems reikia kimšti: ne tik nuo 9 klasės vykstančiose pilietinio ugdymo pamokose, bet ir nuo pat mažumės mokiniai supažindinami su teisiniais aktais, dokumentais, nagrinėjama ir Konstitucija. Teisė, kaip pasirenkamasis dalykas, vyresniosiose klasėse, manau, aktualus tiems, kurie rengiasi savo ateitį sieti su šia disciplina, kitais atvejais gali būti tik dar didesnis mokinių apkrovimas. Mes, mokytojai, siekiame, kad vaikai turėtų bendrų žinių gyvenimui (ne pažymiui!), gebėtų jas praktiškai pritaikyti, o informaciją, reikalui esant, gebėtų operatyviai susirasti, žinotų, kur jos ieškoti. Vyriausybės ministerijos šiomis savo programomis parodė, kad dirba: juk mokiniai išties teisinio švietimo klausimais gauna labai daug – tegu tik geba pasiimti, o prievarta per daug brukami dalykai, kaip visada, sukelia atstūmimą…

Vidmantas Benediktas SPRAINAITIS, Šakių rajono Slavikų seniūnas:

fonas copy4– Kalbant apie teisinį visuomenės švietimą, viena aišku: kas išties nori, žinių pakankamai ir turi, ir gali susiieškoti – galimybių tikrai daug yra, informacijos – taip pat, o kas nenori, jokios programos, akcijos nepadės: su kuolu į galvą neįkalsi, tad ir visos tos Vyriausybės programos dažnai tėra tik „varniukės uždėjimas“ reikiamoje vietoje, o ne realių rezultatų duodančios iniciatyvos. Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje tikrai daug susitikimų su pareigūnais (policijos, pasienio užkardos ir kt.), taigi informacija ateina ir gyvai, ne vien per kompiuterį ar knygas, spaudą. Ar reikėtų stiprinti teisinį švietimą mokyklose? Vyresniosiose klasėse teisė, kaip pasirenkamasis dalykas, tegu būna, tačiau visiems brukti, manau, netikslinga: ir taip jau vaikų galvos perkimštos. Šioje situacijoje tenka konstatuoti, deja, graudų faktą: labai dažnai įvairias programas (ne tik šią, visuomenės teisinio švietimo) kuria žmonės, negalvodami apie jų vykdytojus, nenusileisdami ant žemės, prie žmonių.

Beta ZAVECKIENĖ, Kazlų Rūdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja:

fonas copy3–  Ar šie Vyriausybės žingsniai pasijuto realiai, negaliu pasakyti – tokios analizės nesame atlikę, bet kad teisinis visuomenės švietimas vykdomas bent mūsų savivaldybėje, tai – faktas: mūsų švietimo sistema glaudžiai bendradarbiauja su vietos policija, vykdomos ne tik įvairios akcijos, konkursai, pavyzdžiui, „Temidės“, „Antikorupcijos teisinių žinių“ ir kt. (akcentuoti norėčiau, jog stengiamės, kad tuose konkursuose ypač dalyvautų delinkventinio elgesio mokiniai, nes, kaip žinia, nusikalstamumas didėja ir „jaunėja“, o vaikų nebaudžiamumu naudojasi tie, kurie puikiai išmano mūsų šalies teisinę bazę. Stengiamės vykdyti prevenciją, bet ne kovą su pasekmėmis), vyksta ir kompetentingos paskaitos pagal amžiaus grupes šia tema. Taigi teisinių žinių trūkumo kaip ir nėra. Teisė, kaip pasirenkamasis dalykas, mokyklose priklauso nuo poreikio, per prievartą toks dalykas brukamas negali būti: kiekvienos ministerijos nuomone, jos sritis yra pati svarbiausia, tačiau iš tiesų visi dalykai yra svarbūs, tad pirmiausia reikia galvoti apie mokinį, kurio vis tik „pačiais svarbiausiais dalykais“ perkrauti negalima.

Antanas ŽILINSKAS, Vilkaviškio rajono Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos- daugiafunkcio centro istorijos mokytojas:

fonas copy2– Iš tikrųjų informacijos šiais klausimais realiai nėra pakankamai: netgi apie minėtą memorandumą iš mokyklos, kurioje dirbu, vadovybės nieko nesu girdėjęs. O teisės žinių mokiniams tikrai reikia. Atmenu, sovietiniais laikais (taip pat mokykloje teko dirbti) buvo dėstomi tarybinės teisės pagrindai. Mokydamas vaikus, daugiausia dėmesio skyriau ne politinei teisei, o darbo, šeimos. Netgi vienas šiuo metu garsus advokatas Vilniuje, mano buvęs mokinys, yra sakęs, jog jį studijuoti teisę paskatino būtent mano pamokos. Šių laikų mokykloje yra pilietinio ugdymo programa, skirta 9–10 klasėms. Deja, vadovėlį reikėtų „žmogiškesnį“ sukurti, mat dabartiniuose vadovėliuose kai kurios temos yra per sudėtingos mokiniui, skirtos labiau studentui. Kad visuomenės švietimas nuo mokyklos suolo būtų prasmingesnis, siūlyčiau šiuo metu esančią 9–10 klasėse pilietinio ugdymo programą pertvarkyti taip: devintoje klasėje dėstyti pilietinio ugdymo disciplinas, o dešimtoje – teisės pagrindus, akcentuojant aktualiausias temas, iškeliant klausimus, kurių atsakymai mokiniams duos praktinę naudą.

Žydra BRAZAITIENĖ

Mykolo Romerio universiteto Teisės edukologijos studentė magistrantė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite