Alvydas Danilaitis: „Teisinga kryptis – sėkmės pagrindas“

2014 m. kovo 15 d. Alvydui DANILAIČIUI, Marijampolės aeroklubo vadovui, Birštone vykusioje Lietuvos Aeroklubo konferencijoje už nuopelnus Lietuvos civilinei aviacijai buvo įteiktas Dariaus ir Girėno medalis. O 2013 m. vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių iškilmių metu, Marijampolės kultūros centro didžiojoje salėje jam buvo įteiktas kitas garbingas apdovanojimas – Švento Jurgio Marijampolės globėjo medalis – už aviacijos ir parašiutų sporto populiarinimą Sūduvos krašte. Priimdamas garbingus viešus ilgamečio darbo įvertinimus, Marijampolės aeroklubo vadovas sakė, kad didžiuojasi šiais apdovanojimais, kurie įpareigoja ir toliau puoselėti bei vystyti aviaciją mūsų regione, pabrėždamas, jog tai kartu ir viso kolektyvo nuopelnas. Vis dėlto šio žmogaus, kaip klubo variklio, labai stipraus generatoriaus, paduodančio srovę, nuopelnų Marijampolės aeroklubui bei aviacijos ir parašiutų sporto populiarinimui Sūduvos krašte pervertinti tiesiog neįmanoma. Būtent dėl jo entuziazmo, gebėjimo savo vadovaujamam kolektyvui įkvėpti dvasią klubas dabar yra stiprus, žinomas toli už Marijampolės ribų.

Aviacija, parašiutizmas nuo mažų dienų buvo tai, kas gniaužė kvapą

Alvydas Danilaitis (g. 1963 m.) – grynakraujis marijampolietis, nuo pat mažų dienų „sūpuotas“ lėktuvų gausmo „muzikos“ (augo Tarpučiuose, visai šalia tuo metu buvusio aerodromo). Ir mokydamasis Tarpučių pradinėje mokykloje, ir Marijampolės 2-ojoje vidurinėje (dab. R. Stankevičiaus – aut. past.), kur buvęs, kur nebuvęs vis sukinėdavosi apie aerodromą – ne vien lėktuvų gausmo pasiklausyti, bet taip pat pasidairyti ir į parašiutininkus. Aviacija, parašiutizmas nuo pat mažų dienų buvo tai, kas gniaužė kvapą. „Vaikas būdamas, – prisimins jau gerokai vėliau, – stebėjau parašiutininkus, kurie man tuomet atrodė tikri antžmogiai, prilygstantys dievams.“

Pirmąjį savo gyvenimo šuolį parašiutu Alvydas atliko būdamas 15 metų (tuomet tai buvo išimtinis atvejis, o po daugelio metų išimties teise pasinaudos jo sūnus Edgaras, dabar patyręs aeroklubo parašiutininkas instruktorius, pirmąjį šuolį atlikęs vos dvylikos metų). Šis šuolis išliko atminty visam gyvenimui: buvo žiema, o iššokus iš lėktuvo ir išsiskleidus parašiutui, sukaustė baimė, ar nenutrūks parašiutą prie kūno laikantys diržai, kol pasijuto kone iki pažasčių esąs sniego pusnyje. Vėliau šuoliai sekė vienas po kito: dešimtimis, šimtais, net tūkstančiais skaičiuojami…

Įspūdinga sporto pasiekimų puokštė

Parašiutizmą likimas A. Danilaičiui įrašė visam gyvenimui. Baigęs Kauno 22-ąją technikos mokyklą ir atlikęs būtinąją tarnybą armijoje, kur taip pat skraidė bei šokinėjo su parašiutu, o po to – mokslus Volčansko (Ukraina) aviacijos mokykloje, tapo profesionaliu parašiutininku instruktoriumi. Po mokslų baigimo Alvydas – Marijampolės aviacijos techninio sporto klubo (aeroklubo) instruktorius parašiutininkas, parašiutų sporto daugiakovės treneris, ir pats aktyviai sportuojantis, dalyvaujantis įvairiose tokio pobūdžio varžybose. Sportinė A. Danilaičio karjera juda su didžiuliu pagreičiu: 1982 m. jam suteikta kandidato į sporto meistrus kategorija, 1983 m. jis – Lietuvos jaunimo čempionato nugalėtojas, 1984 m. – jau sporto meistras, kuriam pripažinta F kategorija, 1986–1996 m. jis – nacionalinės rinktinės narys, 1987 m. – tarptautinių varžybų, vykusių Vengrijoje, absoliutus čempionas, 1990 m. – Baltijos šalių čempionato, vykusio Sankt Peterburge, nugalėtojas, 1996 m. V pasaulio lietuvių sporto žaidynių prizininkas, 1996 m. pasaulio akrobatikos ir tikslaus nusileidimo čempionato, vykusio Vengrijoje, dalyvis, 1997 m. Lietuvos tikslaus nusileidimo rekordininkas, daugkartinis nacionalinių čempionatų absoliutus čempionas. Tiesa, kaip pripažįsta profesionalus parašiutininkas, per visą šį šuolių parašiutu laikotarpį ne visuomet parašiutas likdavo „draugiškas“: 4 kartus teko gelbėtis atsarginiu parašiutu neišsiskleidus pagrindiniam.

A. Danilaitis nuo 1998 m. – parašiutų sporto treneris, parengęs dešimtis aukštos kategorijos sportininkų. Tarp jų – šie respublikos čempionai ir kitų varžybų nugalėtojai: Edgaras Danilaitis, Deividas Raguckas, Gediminas Jankauskas.

Alvydas – žinomas ir kaskadinių triukų atlikėjas, plačiai pagarsėjęs lyno tempimu paskui lėktuvą (kvapą žiūrovams gniauždavo tas numeris: 100 metrų aukštyje praskriedavo lėktuvas, tempdamas prie jo pririštą lyną su Alvydu). Tokių „tempimų“ sportininkas turėjęs 18 kartų, taip įvairių renginių metu virš žiūrovų minios praskriejęs ir Marijampolėje, ir kitose Lietuvos vietose.

A. Danilaitis – ne tik aktyvus aviacijos ir parašiutizmo propaguotojas, jis ir didžiojo savo gyvenimo užsiėmimo viešintojas, parengęs kelias dešimtis spaudos straipsnių aviacijos temomis, parašęs ir toliau rašantis Marijampolės aeroklubo metraštį, išleidęs proginį leidinį „Marijampolės aeroklubui – 30“.

„Nėjau pabandyti – ėjau dirbti“

Nepriklausomybės vėjai į Lietuvą atnešė ne tik išsvajotąją laisvę, bet ir sumaištį. Griūvant nusistovėjusiai sistemai, reikėjo į gyvenimą kabintis suvokiant pirmiausiai savo atsakomybę. A. Danilaitis 1994 m. įkūrė keletą metų sėkmingai veikusią individualią prekybos įmonę, kurios atsisakė 2000 m., kai jo jėgų, entuziazmo prireikė aeroklubui: būtent tais metais jis tapo Marijampolės aeroklubo, Sasnavos aerodromo viršininku. „Atėjau, – dabar prisimena Alvydas, – kai niekas nėjo.“ Aeroklubo padėtis tuomet buvo išties sudėtinga: nemenkos skolos, sąskaitos areštuotos, buvo neaiškus paties aerodromo likimas.

 Alvydas ėmėsi aeroklubo vadovo pareigų turėdamas aiškią viziją, teisingą būsimos veiklos kryptį, kuria neabejojo, tik nežinojo, kiek laiko prireiks, kol ims matytis rezultatai. „Nėjau pabandyti, – sako jis, – ėjau dirbti.“ Ambicingi planai, atkaklumas ir gebėjimas savo idėjas perduoti nuolat vis stiprinamam kolektyvui ir buvo ta jėga, kuri žingsnelis po žingsnelio aeroklubą ėmė stumti pirmyn. Kupinas idėjų ir energijos naujasis vadovas ėmėsi darbo: ieškojo investicijų aeroklubo infrastruktūrai sukurti, reguliariems skrydžiams ir šuoliams su parašiutu organizuoti, taip pat sudaryti geresnes darbo, sporto bei poilsio sąlygas: buvo baigiamas įrenginėti administracijos pastatas su skrydžių vadovavimo bokšteliu, įrengtas vandentiekis, teritorijoje – vietinė valgykla, pastatytas garažas, įrengtos žaidimų aikštelės. Užbaigti tvarkyti orlaivių kilimo-tūpimo ir riedėjimo takai, suformuotas nuolatinių aeroklubo darbuotojų kolektyvas, aktyviai buvo ieškoma rinkos uždirbant lėšas klubo išlaikymui: pramoginiai šuoliai, sportininkų pasirodymas įvairių renginių metu, žmonių skraidinimas ir kt.

Aeroklubas šiandien solidžiai garsina Marijampolės vardą

Marijampolės aeroklubą sudaro dvi grandys: parašiutininkų ir ultralengvųjų orlaivių (ULO) pilotų (vadovas Vilius Senkus). Veikia 4 mokyklos: parašiutininkų, ULO pilotų mokymas, orlaivių AN-2 techninio aptarnavimo specialistų rengimas ir A. Gustaičio jaunųjų sklandytojų mokykla (vadovas Mindaugas Karčiauskas). Šiuo metu aeroklube yra 58 nariai.

Marijampolės aeroklubo narių kaita yra labai maža: jau kas čia ateina, tai ir pasilieka. „Nė su kuolu jų neišvarysi“, – juokauja A. Danilaitis. O kadangi klubo nariai yra kaip kumštis, egzistuoja ir nerašytos taisyklės, kurioms, beje, paklūsta visi (gal dėl to ir paklūsta, kad nerašytos!).

Sezono atidarymas, uždarymas – klubo nariams įprastos tradicijos. Tradicijomis tapo ir kitos nerašytos taisyklės: pažymėtinas šimtųjų sportininkų šuolių skaičius pradedant šimtuoju. Tradiciniais tapo ir bendri sveikinimai suteikiant sportinę kategoriją. Nerašytomis tradicijomis pasižymi ir naujų klubo narių krikštynos. Pasibaigus sezonui, paskutinis akcentas – vakaronė, kurioje pagerbiami geriausi sezono sportininkai. Parašiutizmo sezonui užsidarius, viskas sulėtėja, tačiau iki galo nenutrūksta. Vyksta seminarai, teorinių žinių tobulinimas, o klubo nariai renkasi metines šventes kartu atšvęsti, šiaip pabendrauti, prisiminti labiausiai įstrigusius praėjusio sezono įvykius.

Šiandien Marijampolės aeroklubas jau plačiai žinomas respublikoje ir už jos ribų: Sasnavos aerodrome tupia privatūs lėktuvai, kurių savininkai mūsų miestą lanko verslo ar turizmo tikslais, nemažai sulaukiama praskrendančių lėktuvų – pasipildyti kuro, pailsėti ekipažui ar pan. Aeroklube lankosi ypač daug žmonių, atliekančių pramoginius šuolius parašiutu. Žmonės domisi aktyviomis pramogomis, o aeroklubas, turėdamas 37 metų veiklos patirtį, yra patikimas šių pramogų teikėjas. Apsilankę ir pusdienį praleidę aeroklube, aerodromo lankytojai atsisveikindami dėkodavo už gerą laiką bei linkėdavo aeroklubui ilgų gyvavimo metų. Aeroklubas jau keleri metai per tarpininkus platina skrydžių bei šuolių kuponus. Tapo madinga tokį kuponą padovanoti gimtadienio ar kitokia proga. Tad nenuostabu, jog pirmašuolininkų (dažniausiai) atsiimti dovanos – šuolio parašiutu – atvyksta kone iš visos Lietuvos.

Gera aura tvyro Sasnavos aerodrome. Gražiai sutvarkyta aplinka: tvenkinys, šalia jo šiemet pastatyta mobili pirtis, pavėsinės, tad vasarą čia noriai renkasi ne vien klubo nariai ar pramoginių šuolių dalyviai, bet ir jų palyda – palaikymo komanda, kuri su malonumu padeda palydėtajam ištverti šuolio laukimą, nugalėti jaudulį ar net baimę. Čia lankosi ir vestuvių palydos fotosesijai lėktuvų apsuptyje; besibaigiant mokslo metams dažnos įvairios ekskursijos, ypač vaikų. Ekskursijų lankytojai supažindinami su aeroklubo veikla, orlaiviais, parašiutų sportu. Klubą atrado ir televizijų laidų prodiuseriai: čia lankėsi bei šuolius su parašiutu atliko realybės šou „Radži ieško žmonos“ dalyvės, dainininkė Natalija Bunkė bei jos grupės merginos, laidų vedėjas Karolis Sakalauskas, TV projekto „Aš myliu Lietuvą“ dalyvė. Tai, kas dabar pasiekta ir vis tobulinama, kaip minėta, – ilgamečio darbo rezultatas…

Marijampolės aeroklubas, gyvenantis gamtos ritmu (pavasarį su visa gamta „prabunda“, o rudenį, prieš Vėlines, nurimsta, kitaip tariant, – pusė metų aktyvios veiklos, pusė metų – sąlyginės ramybės, kai skrydžiai, šuoliai tik prisiminimuose, vaizduotėje ir užsfiksuotuose fotoaparato kadruose), dalyvavo tarptautiniame projekte „Aviacinio turizmo inauguracija abipus sienos” (projekto organizatorius – aeroklubas „Krainy Jezior“ Kentčine (Lenkija), partneriai – Marijampolės ir Kauno aeroklubai), kurio metu įvyko aviareidai po Lenkiją ir Lietuvą, leidę suvokti aviacijos turizmo reikšmę. Aeroklubas Marijampolėje organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą ne tik integruoti aviacijos mėgėjų gretas, bet ir atkreipti dėmesį į problemas, ieškoti jų sprendimo būdų. Sasnavos aerodrome jau nuolat vyksta tradicinės parašiutininkų veteranų varžybos, taip pat Lietuvos bei tarptautiniai parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatai, aviamodelių tarptautinės varžybos, ultralengvųjų orlaivių pilotų čempionatai, aviacijos šventės, kiti renginiai.

Marijampolės aeroklubas vykdo ir prevencinę programą. A. Danilaitis per ilgalaikę savo darbo patirtį susidūręs su daugybe atvejų, kai jaunus žmones būtent aerodromas, šuoliai parašiutu ištraukė iš gatvės, padėjo neįklimpti nusikalstamo gyvenimo liūne.

Po „antrojo gimino“ – daugiau administratorius ir treneris

Alvydas Danilaitis, instruktorius-parašiutininkas, parašiutų sporto treneris, atlikęs per 3300 šuolių parašiutu, dabar… daugiau administratorius, kuris visas savo jėgas skiria tam, kad Marijampolės aeroklubas gyvuotų, kad šiame krašte aviacija – ir ypač parašiutizmas – neliktų nustumta į šoną. Jam, kaip ir visiems tiems, kuriuos yra pagavęs šis gerasis virusas, tai tikras variklis, tai, kas „veža“, suteikia tokių potyrių, kurie ir visose kitose srityse paryškina gyvenimo spalvas.

A. Danilaičio aktyvią sportinę veiklą nutraukė prieš beveik devynerius metus įvykusi tragedija. Nuo to laiko gegužės 14-ąją Alvydas pažymi kaip antrąją savo gimimo dieną.

…2005 m. gegužės 14 d. Marijampolės aeroklubas patyrė netektį – skraidydamas užsimušė marijampolietis Vytautas Prūsaitis (49 m.), laikytas geriausiu skraidyklių pilotu šiame klube. Vytautas Prūsaitis savadarbe skraidykle tądien skraidė su aeroklubo vadovu Alvydu Danilaičiu. Dvivietę motorizuotą skraidyklę pilotavo jos savininkas V. Prūsaitis, o Alvydas sėdėjo už jo. Abu vyrai tądien į orą buvo pakilę kelis kartus, tad vakarinis skrydis turėjo būti paskutinis. Skraidyklė buvo pakilusi į maždaug šimto metrų aukštį, ir oreiviai ketino atlikti manevrą, tačiau staiga aparatą kilstelėjo vėjo gūsis, ir jis tapo nevaldomas. Netrukus pilotui pavyko šiek tiek pakeisti situaciją, tačiau jau buvo per vėlu – pritrūko aukščio (iki žemės buvo likę apie 20 metrų). Skraidyklės sparnas užkabino pievą, ir aparatas priekiu rėžėsi į žemę. Savadarbė skraidyklė sulūžo – ant žemės liko įspausta duobė. Pilotas žuvo vietoje, o Alvydas patyrė rimtus sužalojimus: lūžo koja, ranka, stipriai sumušti vidaus organai.

Po sunkios traumos Alvydas lygiai metus „laižėsi žaizdas“, kol pakilo antrajam gyvenimui. Patyręs ne vieną operaciją, jis gana greitai paliko ligoninės lovą: apie mėnesį judėjo tik sėdėdamas invalido vežimėlyje, tačiau tai jam netrukdė toliau vadovauti klubui, spręsti jo problemas. Mintis – kuo greičiau pakilti – ir geležinė valia leido greitai pakilti iš vežimėlio, kelis mėnesius vaikščioti su lazdelėmis, pagaliau ir jų atsisakyti. Šiandien jau niekas ir nepasakytų, kad Alvydas buvo patyręs labai rimtą traumą. Tiesa, itin aktyvios sportinės veiklos jis turėjo atsisakyti, tačiau šuolius su parašiutais gali sau leisti – bent kartą per sezoną savo malonumui iššoka. Prisimena: ruošdamasis pirmajam savo šuoliui po nelaimės, ne vieną mėnesį intensyviai treniravosi.

Kantrybė, užsispyrimas ir optimizmas buvo jo sėkmingo antrojo gimimo variklis.

Ši trauma, pasak Alvydo, iš jo ne tik atėmė, bet ir davė. Tokia jo filosofija – visose gyvenimo situacijose pirmiausia ieškoti teigiamų atspalvių, nes esą net ir karas turi dvi medalio puses. Pabuvęs ant mirties slenksčio, labiau subrendo, pradėjo ieškoti gilesnės gyvenimo prasmės, pajuto, kad pakitęs požiūris į daugelį dalykų, suvokė, jog viskas labai trapu – ypač žmogaus gyvybė.

Ultimatumas „šeima ar aerodromas“ – ne A. Danilaičiui

Alvydas, kaip aeroklubo vadovas, vardan aviacijos bei parašiutizmo sporto klestėjimo Sūduvos krašte dirba petys petin su vyresniuoju sūnumi Edgaru, klubo parašiutininku instruktoriumi, stipriu sportininku. O namuose laukia pagrandukas – sūnus Juliukas, kuriam dar tik 3 metukai ir šeši mėnesiai. Žmona Romualda ir mažasis sūnelis jau pripratę, kad vyras ir tėtis namuose, ypač sezono metu, retas svečias. Iki motinystės ir vaiko auginimo atostogų valstybės tarnautoja dirbusi Romualda savo vyrą puikiai supranta, tad net nekilo mintis pateikti jam ultimatumą – „šeima ar aerodromas“. „Žinoma, kad būtų aerodromas“, – šypsosi Romualda pripažindama, jog Alvydas – labai geras tėtis: tuo metu, kai visa šeima kartu, Juliukas nuo jo neatsiplėšia. Ar mažasis sūnelis, kaip ir vyresnėlis jo brolis, žengs tėčio pėdomis? Laikas parodys, nors Alvydas tikisi, kad parašiutizmo virusas šeimoje labai gajus: Alvydo anūkas, Edgaro sūnus, beveik penkerių metų amžiaus Justukas parašiutą jau matuojasi…

Laima GRIGAITYTĖ

Nuotraukos Vytenio Skroblo, autorės ir iš asmeninio Alvydo Danilaičio albumo.

” src=”http://msavaite.lt/wp-content/plugins/ckeditor-for-wordpress/plugins/wpgallery/images/spacer.gif?t=E8PB” title=”gallery ids=”1744,1746,1747,1745,1743,1742″” />

Toliau pateikiame Vytenio SKROBLO vaizdo interviu su Alvydu Danilaičiu: